Augantis sąmoningumas subalansuotos mitybos srityje skatina žmones atidžiau vertinti, ką jie deda į savo pirkinių krepšelį. Išsirinkti iš gausybės panašių produktų ne visada paprasta, tačiau produkto etiketė gali padėti, jei žinoma, ką reiškia joje pateikiama informacija. Lapkričio 8-ąją minimos Europos sveikos mitybos dienos proga atkreipiame dėmesį į pagrindinius etikečių skaitymo aspektus.
„Šiandien vien pasiūlyti aukštos kokybės produktus už žemą kainą nepakanka, nes pirkėjai nori tiksliai žinoti, kokį produktą perka. Šis pokytis puikiai matomas ir parduotuvėse – didelė dalis žmonių atidžiai skaito produktų etiketes. Visgi net ir jas perskaičius ne visada paprasta suprasti, kuo vienas produktas skiriasi nuo kito. Iš pirmo žvilgsnio informacijos gali pasirodyti daug, tačiau norint pasirinkti savo poreikius atitinkantį produktą nebūtina analizuoti visos etiketės. Dažniausiai pakanka atkreipti dėmesį į kelis pagrindinius dalykus“, – sako „Lidl Lietuva“ tvarumo vadovė Monika Anilionė.
Pirmiausia peržvelkite ingredientų sąrašą
Norint suprasti etiketėje pateiktą informaciją, pirmiausia reikia žinoti, kad produkto sudedamųjų dalių sąrašas pateikiamas mažėjančia seka. Tai reiškia, kad pirmasis sąraše nurodytas ingredientas sudaro didžiausią jo dalį.
„Pavyzdžiui, jeigu ieškote aukštos kokybės šokolado, atkreipkite dėmesį, kad sudedamųjų dalių sąrašo pradžioje būtų kakavos produktai, o ne cukrus. Panašiai galima vertinti ir kitus gaminius: perkant duoną patikrinkite, ar tarp pirmųjų ingredientų yra viso grūdo miltai, o renkantis mėsos gaminius – kiek juose iš tiesų yra mėsos. Kai kurių produktų sudedamųjų dalių kiekis pateikiamas ir procentais, todėl pirkėjui lengviau tarpusavyje palyginti kelis panašius produktus“, – pasakoja M. Anilionė.
Dažnai girdimas įsitikinimas, kad kuo trumpesnė produkto sudėtis, tuo geriau, tačiau ilgesnis ingredientų sąrašas gali atsirasti dėl didesnės prieskonių, sėklų ar daržovių įvairovės, o trumpame sąraše vis tiek gali dominuoti cukrus, druska ar riebalai. Dėl šios priežasties svarbiau žiūrėti ne į ingredientų sąrašo ilgį, o į tai, ar visi jame nurodyti ingredientai yra lengvai atpažįstami.
Patikrinkite maistingumo lentelę
Be sudedamųjų dalių sąrašo, kita svarbi etiketės dalis yra maistingumo lentelė. Joje rasite informaciją apie kalorijas, riebalus, angliavandenius, cukrų, baltymus ir druską. Norint palyginti du panašius produktus, paprasčiausia žiūrėti į 100 g arba 100 ml pateiktus skaičius, o jei norite suprasti, kiek maistinių medžiagų gausite suvalgę, pavyzdžiui, 40 g batonėlį, geriau orientuotis į vienai porcijai tenkančius rodiklius.
„Maistingumo lentelėje verta atkreipti dėmesį į kelis pagrindinius skaičius. Jei norite daugiau baltymų turinčio produkto, orientyras gali būti bent 10 g baltymų 100 g produkto, o skaidulų verta ieškoti bent 3 g. Taip pat rinkitės produktus, kuriuose cukrų yra iki 5 g, druskos ne daugiau kaip 2 g 100 g produkto ir kuo mažiau sočiųjų riebalų. Svarbu tik nepamiršti, kad eilutė „angliavandeniai, iš kurių cukrų“ nebūtinai reiškia pridėtinį cukrų. Ji parodo bendrą produkte esančių cukrų kiekį, o dalis jų gali būti natūraliai susidarantys cukrūs“, – aiškina M. Anilionė.
Ką reiškia užrašai „daug baltymų“ ir „be pridėtinio cukraus“?
Ant pakuotės dažnai galima pamatyti įvairių teiginių, pavyzdžiui, „daug baltymų“, „gausu skaidulų“, „mažai riebalų“ ar „liesas“. Tokie užrašai padeda greitai atkreipti dėmesį į konkrečią produkto savybę, tačiau neatskleidžia visos jo sudėties.
„Iš vienos pusės tokie užrašai gali padėti greičiau susigaudyti, ar produktas atitinka žmogaus mitybos poreikius. Sportuojančiam ar svorį metančiam žmogui greičiausiai bus aktualus užrašas „daug baltymų“. Atsižvelgdami į tokius poreikius, gamintojai siūlo vis daugiau produktų su padidintu baltymų kiekiu. Pavyzdžiui, vienoje „Pilos High Protein“ sūrelio porcijoje yra 8,8 g baltymų“, – pasakoja M. Anilionė.
Visgi visuomet reikia perskaityti ir likusių ingredientų sąrašą. Pavyzdžiui, užrašas „be pridėtinio cukraus“ dar nereiškia, kad produktas visai nesaldintas, nes jame gali būti naudojami saldikliai, tokie kaip maltitolis ar stevija.
Kuo skiriasi užrašai „Tinka vartoti iki“ ir „Geriausias iki“?
„Lidl Lietuva“ tvarumo vadovė paaiškina, kuo skiriasi ant maisto produktų nurodomos datos „Tinka vartoti iki“ ir „Geriausias iki“.
„Atrodo, kad apie tai kalbama daug, tačiau vis dar pasitaiko atvejų, kai šios dvi sąvokos painiojamos. Maisto produktus su užrašu „Tinka vartoti iki“ galima vartoti iki nurodytos datos, bet ne vėliau. Dažniausiai šis užrašas nurodomas ant šviežios mėsos, žuvies ar jau paruoštų salotų. Tuo metu užrašas „Geriausias iki“ reiškia, kad produktas ir po nurodytos datos gali būti tinkamas vartoti, tačiau jo skonis, kvapas ar tekstūra gali būti pakitę. Tokios datos dažniausiai nurodomos ant šaldytų, džiovintų ar konservuotų maisto produktų“, – teigia M. Anilionė.
Aiškumo suteikia specialūs ženklinimai
Ant produkto pakuotės neretai galima pamatyti daugybę skirtingų simbolių ir logotipų, kurie nėra tik dizaino detalės. Gebėjimas atpažinti nepriklausomų organizacijų suteikiamus kokybės, aplinkosaugos ir socialinės atsakomybės sertifikatus padeda geriau juos įvertinti ir priimti sąmoningesnius sprendimus.
ES ekologinės gamybos logotipas. Baltos žvaigždutės, sudarančios lapo formą žaliame fone, yra oficialus Europos Sąjungos ekologinės gamybos ženklas. Jis rodo, kad produktas pagamintas laikantis griežtų ekologinės gamybos reikalavimų ir ne mažiau kaip 95 proc. jo sudedamųjų dalių yra ekologiškos, o likusiems 5 proc. taikomi papildomi reikalavimai.
MSC (angl. Marine Stewardship Council) sertifikatas. Mėlynos spalvos ženklas su stilizuota žuvimi rodo, kad laukinės žuvys, moliuskai ar vėžiagyviai buvo sužvejoti laikantis nacionalinių ir tarptautinių reikalavimų, nesukeliant grėsmės žuvų populiacijoms, atsakingai naudojant žvejybos priemones ir prisidedant prie biologinės įvairovės išsaugojimo.
ASC (angl. Aquaculture Stewardship Council) sertifikatas. Šviesiai mėlynos spalvos ženklas su stilizuota žuvele reiškia, kad produkto sudėtyje naudojama žuvis buvo užauginta aplinkosaugos ir socialiniu požiūriu atsakingesniuose ūkiuose, kuriuos tikrina nepriklausomi ekspertai. Tokiuose ūkiuose daug dėmesio skiriama žuvų sveikatai ir geroms auginimo sąlygoms, vandens išteklių apsaugai bei tinkamoms darbuotojų darbo sąlygoms.
„Rainforest Alliance“ sertifikatas. Žalios varlytės ženklas dažniausiai sutinkamas ant kavos, kakavos, arbatos, bananų ir kitų produktų. Juo pažymėti produktai gaminami naudojant žaliavas, užaugintas ūkiuose, atitinkančius nustatytus aplinkosaugos ir socialinius reikalavimus, pavyzdžiui, susijusius su biologinės įvairovės apsauga, atsakingu gamtos išteklių naudojimu ir darbuotojų gerove.
„Fairtrade“ sertifikatas. Ženklas lengvai atpažįstamas iš juodos, mėlynos ir žalios spalvų simbolio, vaizduojančio stilizuotą žmogaus figūrą juodame fone. Juo pažymėti produktai atitinka tarptautiniu mastu pripažintus socialinius, aplinkos apsaugos ir ekonominius sąžiningos prekybos standartus.
„Eurofins“ kokybės ženklas. Mėlynas apskritimas su baltu užrašu „Eurofins“ rodo, kad produkto kokybę ir saugą tikrina nepriklausoma tarptautinė laboratorijų grupė „Eurofins“. Tyrimų metu gali būti vertinami įvairūs rodikliai, pavyzdžiui, pesticidų likučiai, sunkieji metalai ar mikrobiologinė tarša. „Lidl“ yra vienintelis prekybos tinklas Lietuvoje, kurio asortimente esantys atrinkti mėsos, pieno ir žuvies produktai žymimi „Eurofins“ kokybės ženklu.
„Daug dėmesio skiriame tam, kad pirkėjams galėtume pasiūlyti ne tik aukštos kokybės produktus už žemą kainą, bet ir platų nepriklausomų organizacijų sertifikuotų produktų asortimentą. Tokie ženklai ant pakuotės padeda greičiau suprasti, kokius reikalavimus jie atitinka, tereikia gebėti juos atpažinti“, – sako M. Anilionė.
Iš viso Lietuvoje veikia 88 „Lidl“ parduotuvės 31 Lietuvos mieste: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje, Marijampolėje, Kėdainiuose, Telšiuose, Kretingoje, Mažeikiuose, Tauragėje, Jonavoje, Panevėžyje, Ukmergėje, Utenoje, Plungėje, Palangoje, Elektrėnuose, Visagine, Šilutėje, Radviliškyje, Vilkaviškyje, Druskininkuose, Rokiškyje, Kaišiadoryse, Nemenčinėje, Gargžduose, Molėtuose, Jurbarke, Raseiniuose ir Garliavoje.
