Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL), prieš pusantrų metų vadinta „sėkmės istorija“, susiduria su finansiniais iššūkiais. Ligoninės vadovybė siūlo pristabdyti atlyginimų augimą, tikėdamasi per metus sutaupyti apie 8 mln. eurų. Šiemet pirmąjį pusmetį ligoninės trumpalaikiai įsipareigojimai išaugo 10,3 mln. eurų.
2025 m. pabaigoje KUL trumpalaikiai įsipareigojimai siekė 25,8 mln. eurų, 2026 m. kovą išaugo iki 40,2 mln. eurų, o birželį sudarė 36,1 mln. eurų. Nors tai nebūtinai reiškia pradelstas skolas, toks augimas kelia klausimų dėl ligoninės finansinio stabilumo.
Nuo ankstesnių prognozių iki naujo biudžeto tikslo
2023 m. sujungus tris gydymo įstaigas, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) žadėjo, kad aukščiausio lygio gydymas taps prieinamesnis Vakarų Lietuvos gyventojams. Tačiau jau 2024 m. vasarį ligoninės vadovas Audrius Šimaitis kalbėjo apie išaugusias išlaidas. 2024 m. pabaigoje jis prognozavo, kad ligoninė per 12–18 mėnesių pasieks subalansuotą finansinį balansą. 2025 m. balandį KUL skelbė, kad 2024 m. deficitas, palyginti su 2023 m., sumažėjo daugiau nei perpus.
2026 m. spalį A. Šimaitis įvardijo nepakankamą sujungimo finansavimą ir dar iki pertvarkos nustatytus atlygio koeficientus kaip finansinių sunkumų priežastis. Spalio 22 d. neeiliniame dalininkų susirinkime ligoninės administracija pristatė priemones, kuriomis siekiama iki 2027 m. pabaigos subalansuoti įstaigos biudžetą.
Atlyginimų augimą siūloma stabdyti, o administracijos išlaidos lieka nepaaiškintos
Spalio 26 d. KUL vadovybė pasiūlė 2027 m. pristabdyti atlyginimų augimą ir taip sutaupyti apie 8 mln. eurų per metus. Tačiau pačios ligoninės skelbiamose darbo užmokesčio lentelėse nurodoma, kad administracijos darbuotojų skaičius nuo 153 (2024 m. IV ketv.) išaugo iki 212 (2026 m. II ketv.). Tai 59 darbuotojais daugiau.
Tiesiogiai su pacientais dirbantys specialistai kelia klausimų dėl išteklių paskirstymo, teigdami, kad pernelyg didelė dalis išlaidų tenka administracijai, o pacientų priežiūrai trūksta darbuotojų ir priemonių. Dėl to, pasak specialistų, ilgėja pacientų aptarnavimo laikas, priėmimo skyriuje kartais tenka laukti net iki 10 valandų.
Vadovybė tiksliai apskaičiavo, kiek ketina sutaupyti ribodama darbuotojų atlyginimų augimą, tačiau nepateikė duomenų, kiek išaugo administracijos išlaidos ir kiek pati administracija prisidės prie taupymo. Kyla klausimas, ar taupymo sprendimai bus nukreipti į administravimo efektyvumą, ar į pacientų priežiūrą užtikrinančių darbuotojų sąskaitą.
Darbuotojų liudijimai apie pacientų priežiūrą – ar vadovybė iš tiesų aiškinosi situaciją?
Spalio 30 d. susitikime su SAM atstovais dalyvavo apie 200 KUL darbuotojų. Daugiau kaip 400 darbuotojų parašais išreiškė nepasitenkinimą padėtimi ligoninėje. Buvo kelti klausimai dėl atlyginimų, darbo krūvio, administracinių išlaidų ir pacientų priežiūros.
Rimta susirūpinimą kelia liudijimai, kad, trūkstant specialių fiksavimo diržų, pacientams prie lovų fiksuoti buvo naudojami medicininiai tvarsčiai ar lipnioji juosta. Šie pasakojimai nuskambėjo tiesiogiai SAM atstovų akivaizdoje.
Tačiau lapkričio 4 d. ligoninė viešai pareiškė, kad, jos turimais duomenimis, operacijų metu tokių atvejų nefiksuota. Kyla klausimas, kodėl atsakyta apie operacijas, kai darbuotojai kalbėjo apie pacientų fiksavimą prie lovų?
„Zaborės naujienų“ autorė Raimonda Zaborė, susisiekusi su pacientus prižiūrinčiais specialistais, teiravosi, ar ligoninės vadovybė domėjosi jų nurodytu specialių fiksavimo diržų trūkumu. Specialistai teigė negirdėję, kad vadovybė būtų aiškinusis šias aplinkybes.
Kai apie problemą kalba keli darbuotojai, vadovybės pareiga – ne apsiriboti paneigimu, o išsamiai patikrinti jų nurodytas aplinkybes. Kol nepaaiškinta, ar buvo apklausti darbuotojai ir patikrintas fiksavimo priemonių prieinamumas skyriuose, ligoninės atsakymas nepašalina susirūpinimo dėl pacientų saugumo.
Ką turėtų paaiškinti vadovybė ir dalininkai?
Sveikatos apsaugos ministerija įpareigojo ligoninę iki lapkričio 5 d. pateikti patikslintą finansinės padėties gerinimo planą. Vadovybė turėtų paaiškinti, kokių veiksmų ėmėsi augant įsipareigojimams, kokias taupymo alternatyvas svarstė ir kiek numato sutaupyti administravimo srityje.
Abu ligoninės dalininkai – valstybė (SAM) ir Klaipėdos universitetas – turėtų viešai nurodyti, kada buvo informuoti apie įsipareigojimų augimą, kokius sprendimus priėmė ir pagal kokius rodiklius vertins taupymo priemonių poveikį darbuotojų darbo krūviui bei pacientų priežiūrai.
Išsamiau apie ligoninės padėtį ir darbuotojų iškeltus klausimus pasakojama „YouTube“ kanale „Zaborės naujienos“.
