Lapkričio mėnesį Lietuvoje įsigalioja platus teisės aktų pakeitimų paketas: darbdaviams teks pagrįsti darbo sutarties nutraukimą savo valia, siuntoms iš ne Europos Sąjungos šalių bus taikoma nauja rinkliava, o perkant įrangą išsimokėtinai bus vertinamas mokumas. Keičiasi ir šviesoforų veikimas, mopedų vairuotojų egzaminai, „Ryanair“ bagažo pridavimo terminai bei užsieniečių prašymų išduoti leidimus gyventi tvarka.
Darbo kodekso pakeitimai keičia atleidimą ir atsiskaitymą
Nuo lapkričio 1 dienos darbdavys darbo sutartį savo valia galės nutraukti tik dėl pagrįstos priežasties. Ir toliau reikės darbuotoją įspėti prieš tris darbo dienas bei išmokėti ne mažesnę kaip šešių jo vidutinių darbo užmokesčių išeitinę išmoką.
Kartu atsiranda naujas atleidimo pagrindas, taikomas darbuotojui, neatitinkančiam įstatymuose nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų. Teisės firmos „Sorainen“ advokatė Aurelija Daubaraitė pabrėžia, kad šis pakeitimas ypač svarbus reguliuojamuose sektoriuose veikiantiems darbdaviams, kurių darbuotojams tokie reikalavimai yra nustatyti teisės aktuose.
Keičiasi ir galutinio atsiskaitymo tvarka. Pasibaigus darbo santykiams darbuotojas ir darbdavys galės susitarti vėliau išmokėti galutinio atsiskaitymo dalį, viršijančią vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį. Visas likutis turės būti sumokėtas ne vėliau kaip per tris mėnesius.
Daugiau sutarties laisvės įgis darbuotojai, uždirbantys bent du paskutinius paskelbtus šalies ūkio vidutinius bruto atlyginimus. Jie galės plačiau tartis dėl nukrypimų nuo imperatyvių darbo teisės taisyklių, taip pat dėl iki šešių mėnesių trunkančio išbandymo.
Vis dėlto tokiais susitarimais nebus galima paneigti darbo ir poilsio laiko, darbuotojų saugos, lygybės bei nediskriminavimo reikalavimų.
Siuntos brangs, o pirkėjų mokumas bus tikrinamas
Nuo lapkričio 1 dienos nuotolinėje prekyboje iš trečiųjų, tai yra ES nepriklausančių, šalių įsigytoms prekėms bus taikoma 2 eurų ES tvarkymo rinkliava už kiekvieną prekių rūšį. Ji nepriklausys nuo bendros siuntos vertės.
Rinkliava bus apskaičiuojama pagal prekės tarifinį klasifikavimą ir jos aprašymą. Pavyzdžiui, jeigu vienoje siuntoje bus telefono dėkliukas ir akiniai, už dvi skirtingas prekių rūšis tektų 4 eurų rinkliava.
Siuntoms, kurių vertė neviršija 150 eurų, nauja rinkliava prisidės prie nuo liepos 1 dienos galiojančio 3 eurų muito. Didesnės vertės prekės bus apmokestinamos pagal įprastus muitų tarifus, tačiau 2 eurų rinkliava už kiekvieną prekių rūšį vis tiek bus taikoma.
Paprastai rinkliavą sumokės elektroninės prekybos platforma arba siuntos vežėjas. Ar šios išlaidos galiausiai bus perkeltos pirkėjui, spręs pardavėjas arba vežėjas.
Dar vieni svarbūs pokyčiai įsigalios lapkričio 20 dieną, pradėjus taikyti naują Vartojimo kredito įstatymo redakciją. Telefonų, kompiuterių ir kitos įrangos įsigijimui išsimokėtinai iš esmės bus taikomos vartojimo kredito taisyklės.
Telekomunikacijų bendrovės „Telia“ privačių klientų vadovė Lina Bandzinė nurodo, kad perkant įrenginį išsimokėtinai kliento mokumą vertins finansavimo partneris. Nuo jo sprendimo priklausys, ar konkrečiam pirkėjui bus suteiktas finansavimas.
Bendra taisyklė leis visiems finansiniams įsipareigojimams skirti iki 40 proc. tvarių žmogaus pajamų. Iki 60 proc. riba galės būti taikoma tik be palūkanų ir kitų mokesčių finansuojamiems telefonams, modemams bei maršrutizatoriams, kurie būtini ryšio ar interneto paslaugoms.
Metinių vartojimo kredito palūkanų riba bus sumažinta nuo 75 iki 40 proc. Kredito kaina bus laikoma galimai neatitinkančia sąžiningumo reikalavimų, kai metinės palūkanos viršys 40 proc., o kitos vienai kredito dienai tenkančios išlaidos kartu viršys 0,04 proc. kredito sumos.
Kreditų reklamoje turės būti aiškiai pateiktas įspėjimas „Dėmesio! Skolintis pinigus kainuoja“. Taip pat bus draudžiama sudaryti įspūdį, kad paskola pagerins žmogaus finansinę padėtį ar gyvenimo lygį.
Keičiasi vairavimo, kelionių ir migracijos tvarka
Nuo lapkričio 1 dienos visoje Lietuvoje žalias šviesoforo signalas prieš geltoną mirksės paskutines 2–4 sekundes, kartą per sekundę. Susisiekimo ministras Juras Taminskas pakeitimą aiškina siekiu panaikinti skirtingą sankryžų praktiką ir aiškiai perspėti vairuotojus apie artėjantį signalo pasikeitimą.
Tą pačią dieną griežtėja AM kategorijos vairuotojo pažymėjimo, reikalingo mopedui ar lengvajam keturračiui vairuoti, įgijimo tvarka. Minimalus amžius didinamas nuo 15 iki 16 metų, o valstybinėje vairavimo egzaminų įmonėje „Regitra“ reikės išlaikyti ne tik teorijos, bet ir praktikos egzaminą.
AM kategorijos egzaminų skaičius pastaraisiais metais sparčiai augo: 2022 metais jų buvo 2 094, 2025 metais – 4 594, o iki šių metų spalio 1 dienos – jau 4 468.
Nuo lapkričio 10 dienos Airijos pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ registracija oro uoste ir registruoto bagažo pridavimas visuose jos aptarnaujamuose oro uostuose baigsis likus 60, o ne 40 minučių iki skrydžio.
Bendrovės teigimu, pokytis aktualus maždaug 20 proc. jos keleivių, keliaujančių su registruotu bagažu. Likusių 80 proc. keleivių, kurie registruojasi internetu ir neturi registruoto bagažo, tvarka nepasikeis.
Nuo lapkričio 1 dienos taip pat siaurinamas užsieniečių, galinčių Lietuvoje tiesiogiai pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo arba bakalauro studijų pagrindu, ratas. Tai galės padaryti teisėtai šalyje esantis užsienietis, turintis Lietuvos leidimą laikinai gyventi, Lietuvos nacionalinę vizą, kitos Šengeno ar ES valstybės leidimą gyventi arba teisę naudotis beviziu režimu.
Turint Lietuvos ar kitos Šengeno valstybės išduotą Šengeno vizą arba kitos šalies nacionalinę vizą tokių prašymų Lietuvoje teikti nebebus galima. Reikės kreiptis į išorės paslaugų teikėjo „VFS Global“ centrus. Darbdaviai prieš pildydami tarpininkavimo raštą turės patikrinti užsieniečio teisinį statusą.
Baltarusijos piliečiai prašymus dėl leidimo gyventi darbo pagrindu galės teikti „VFS Global“ padaliniuose Armėnijoje ir Sakartvele. Aukštos kvalifikacijos darbuotojams ir jau turimų leidimų keitimui taikoma tvarka nesikeičia.
Privačios žemės savininkai 2026 metų žemės mokestį turės sumokėti iki lapkričio 16 dienos. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, bendra mokėtina suma siekia 65,4 mln. eurų: 817 tūkst. gyventojų teks 53,7 mln. eurų, o daugiau kaip 19 tūkst. įmonių – 11,7 mln. eurų.
Nacionalinė mokėjimo agentūra nuo lapkričio 2 iki gruodžio 30 dienos priims paraiškas paramai pagal priemonę „Trumpos tiekimo grandinės“. Sostinės regiono projektams numatyta 500 tūkst. eurų, Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionui – 4 136 786 eurai. Parama galės būti naudojama naujoms grandinėms kurti ir jau veikiančioms plėsti.
Energetikos srityje nuo lapkričio 1 dienos leidimų plėtoti gamybos pajėgumus ar gaminti elektrą nebereikės atsinaujinančių išteklių ir piliečių energetikos bendrijoms, kurios gaminančių vartotojų parkų modeliu vysto iki 100 kW galios elektrines.
Elektros ir dujų perdavimo bei skirstymo operatoriai privalės kaupti įrangos ir medžiagų rezervą, reikalingą tiekimui atkurti po avarijų, gedimų ar neteisėto fizinio poveikio. Stambūs investuotojai galės pasinaudoti šiuo rezervu, kad būtų sparčiau prijungti prie elektros tinklų.
