Ruduo vairuotojus didžiuosiuose miestuose, ypač sostinėje, pasitiko tebesitęsiančiais kelio darbais ir ilgomis transporto spūstimis, tačiau avarijų skaičius dėl to neišaugo. Netgi priešingai − per pirmąsias tris rugsėjo savaites penkiuose didžiuosiuose šalies miestuose užregistruota 14 proc. mažiau transporto žalų nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, rodo „Lietuvos draudimo“ duomenys. Dėl lėtesnio transporto judėjimo spūsčių metu pasikeitė ir pačių avarijų pobūdis − itin sumažėjo sudėtingų eismo įvykių.
Remiantis draudimo bendrovės duomenimis, labiausiai transporto žalų skaičius sumažėjo Šiauliuose (27 proc.) ir Vilniuje (18 proc.). Sostinėje rugsėjo 1-23 d. laikotarpiu užregistruota 1251 automobilių žala, kai praėjusiais metais per tą patį laikotarpį jų skaičius siekė 1523 vnt.
Dviženkliu procentu transporto žalų skaičius traukėsi ir Panevėžyje (17 proc.) bei Klaipėdoje (11 proc.), o Kauno mieste jis išliko kone panašiame lygyje kaip pernai (766 vnt.), rodo draudiko duomenys.
„Vairuotojai rugsėjį skundžiasi išskirtinai didelėmis spūstimis, kurios diktuoja lėtesnį, nei įprasta, judėjimą mieste. Ir automobiliams susidūrus lėtai judančiame sraute pasekmės paprastai būna mažesnės. Tai matome ir savo žalų duomenyse: visuose penkiuose didžiuosiuose miestuose sudėtingų ir kelių priežasčių lemtų avarijų šiemet sumažėjo maždaug trečdaliu, o Vilniuje, kuriame spūstys buvo bene didžiausios – 36 proc.“, – sako Giedrius Petrikas, „Lietuvos draudimo“ Transporto žalų skyriaus vadovas.
Pasak eksperto, tipiški spūstyse įstrigusių vairuotojų padaromi eismo įvykiai dažniau yra nesudėtingi. Pavyzdžiui, nesilaikoma atstumo, per vėlai sureaguojama į priekyje stabdantį automobilį, automobiliai nukenčia bandant įgyti pirmumą spūstyje. Vis dėlto, pasak G. Petriko, ir šių atvejų šiemet rugsėjį fiksuota rečiau visuose miestuose, išskyrus Kauną.
Vairavimo sąlygos – kol kas palankios
Draudiko duomenimis, mažiau avarijų užfiksuota ne tik didmiesčiuose. Visoje Lietuvoje rugsėjo 1–23 d. buvo užregistruotos kone 4200 transporto žalos, arba beveik 17 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
Pasak G. Petriko, avarijų skaičiaus sumažėjimas ir miestuose, ir už jų ribų yra kompleksinis reiškinys, tad vien spūstimis šį pokytį paaiškinti nebūtų iki galo teisinga. Galima daryti prielaidą, kad didelės įtakos, tikėtina, turėjo ir geros vairavimo oro sąlygos.
„Didžiąją šių metų rugsėjo dalį vyravo sausi ir be kritulių orai, o pernai tuo pačiu metu buvo gerokai daugiau lietingų dienų. Šlapia danga, prastesnis matomumas ir ilgesnis stabdymo kelias yra vieni dažniausių rudens avarijų palydovų, todėl sausas oras vairuotojams tikrai padėjo“, – teigia ekspertas.
Vis dėlto, tikrasis išbandymas, pasak G. Petriko, vairuotojų laukia vėlyvą rudenį, kai spalį ir lapkritį sparčiai trumpėja šviesusis paros metas, ima anksčiau temti, dažniau būna lietingas ir darganotas oras, kelio dangą padengia nukritę lapai.
Kaip saugiau įveikti spūstis ir kelio darbų zonas
Transporto žalų ekspertas primena, kad artėjant prie kelio darbų atkarpos svarbu greitį mažinti iš anksto, stebėti laikinus ženklus ir vadovautis tuo metu galiojančiu ženklinimu.
„Atsidūrus spūstyje būtina išlaikyti tokį atstumą, kad būtų galima sustoti nestabdant staigiai, ir vengti dažno persirikiavimo vien siekiant įgyti pirmumą eisme. Kelionės maršrutą patariama apgalvoti ir nusistatyti prieš išvykstant, o ne vairuojant, kuomet ištrūkti iš spūsties jau būna neįmanoma“, − komentuoja G. Petrikas.
Jis primena, kad susiaurėjus juostoms vairuotojams rekomenduojama taikyti „užtrauktuko“ principą – į pagrindinį važiavimo kelią ar juostą įsilieti pakaitomis. Taip pat svarbu neįvažiuoti į sankryžą, ją blokuojant besikertančia gatve atvažiuojantiems automobiliams. Bandyti išvažiavus iš spūsties prarastą laiką kompensuoti didesniu greičiu taip pat nėra geras sumanymas, nes eismas mieste sudalintas atkarpomis nuo šviesoforo ar sankryžos iki kito šviesoforo.
„Intensyviame eisme saugumą labiausiai didina ne skubėjimas ieškant greitesnės judėjimo juostos, o nuspėjamas elgesys: saugus atstumas, iš anksto rodomas posūkio signalas ir dėmesys aplinkai. Kuo mūsų veiksmai aiškesni kitiems vairuotojams, tuo mažesnė netikėto susidūrimo ar eismo įvykio tikimybė“, – pabrėžia G. Petrikas.
