Prezidentas Gitanas Nausėda atsargiai vertina iniciatyvas, kurios galėtų dubliuoti NATO veiklą, ir tikisi, kad rengiama Europos Sąjungos saugumo strategija nesilpnins transatlantinio ryšio bei nenumatys nuo Aljanso atskirų karinių ar vadovavimo struktūrų. Pasak Prezidentūros, sėkmingai veikiančios NATO sąjungininkėms pirmiausia reikėtų atlikti būtinus gynybos „namų darbus“.
Europos Komisija siūlo naują reagavimo protokolą
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen apie naują Europos saugumo strategiją paskelbė rugsėjo 16 dieną metiniame pranešime. Jos teigimu, tokio dokumento reikia Europai susiduriant su stiprėjančiomis kibernetinėmis atakomis, sabotažu, padegimais ir dronų įsiveržimais.
U. von der Leyen pasiūlė sukurti ES nepaprastąjį saugumo protokolą. Vienai valstybei jį aktyvavus, visos Bendrijos narės susirinktų koordinuoti atsako, siektų atgrasyti nuo tolesnės eskalacijos ir mažintų incidento padarinius.
Šis mechanizmas būtų NATO 4-ojo straipsnio atitikmuo arba jį papildanti priemonė, tačiau ne kolektyvinės gynybos įsipareigojimas, prilygstantis NATO 5-ajam straipsniui. NATO 4-asis straipsnis leidžia bet kuriai Aljanso narei inicijuoti konsultacijas Šiaurės Atlanto Taryboje, kai, jos vertinimu, kyla grėsmė teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui.
Europos Komisijos vadovė taip pat pasiūlė steigti Europos Saugumo Tarybą. Į jos veiklą būtų įtrauktos ne tik ES valstybės, bet ir Kanada, Norvegija, Ukraina, Jungtinė Karalystė bei kitos partnerės. Išsamesnius pasiūlymus ES pareigūnai ketina pateikti naujame saugumo strategijos dokumente, kurį numatoma paskelbti spalį.
Prezidentas ragina pirmenybę teikti rytiniam NATO flangui
G. Nausėda tikisi, kad strategijoje Rusija bus įvardyta esmine ir ilgalaike grėsme Europos bei euroatlantiniam saugumui, o NATO rytinio flango gynybai bus skirta pirmenybė. Prezidentas taip pat nori, kad dokumente būtų pabrėžtas rytinio pasienio išskirtinumas ir aiškiau įtvirtintas NATO, kaip Europos kolektyvinės gynybos pagrindo, vaidmuo.
Šalies vadovo vertinimu, strategijoje turi būti aptartos ir su ekonomine priklausomybe nuo Kinijos susijusios grėsmės. Joje taip pat turėtų būti aiškiai apibrėžta Ukrainos vieta būsimoje Europos saugumo architektūroje bei pabrėžta skubi šios šalies narystė ES.
Prezidentas remia didesnę paramą Ukrainai, ypač jos oro gynybai, bendrus gynybos pramonės projektus ir Europoje trūkstamų strateginių pajėgumų, papildančių NATO, plėtrą. Jis taip pat ragina ieškoti ilgalaikių karinės paramos Ukrainai finansavimo šaltinių, įskaitant įšaldyto Rusijos turto panaudojimą, ir palaiko glaudesnius ES santykius su Kanada.
Ministrai reikalauja aiškių reagavimo procedūrų
Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas rugsėjo 28 dieną pabrėžė, kad ES atsako į hibridines grėsmes mechanizmas neturi dubliuoti NATO funkcijų ir pajėgumų. Pasak jo, Bendrijai būtina aiški vizija, kaip būtų reaguojama į tokias grėsmes ir kokios procedūros būtų taikomos.
Tą pačią dieną ES gynybos ministrai aptarė siūlomą nepaprastąjį saugumo protokolą, galimus atsakus į su Rusija siejamą hibridinę kampaniją, koordinavimą su NATO ir jau turimų Bendrijos priemonių stiprinimą. ES Taryba nurodė, kad sabotažo, padegimų ir oro erdvės pažeidimų atvejai tęsiasi. Sankcijos ir Rusijos diplomatų išsiuntimas daro poveikį, tačiau, jos vertinimu, reikia svarstyti papildomas priemones.
Ministrai svarbiausiu Ukrainos prioritetu įvardijo oro gynybą. Pagal paramos paskolą jau patvirtinti 28,3 mlrd. eurų vertės pirkimų planai, apimantys ir būsimą JAV gamybos oro gynybos sistemoms skirtų „Patriot“ raketų įsigijimą.
R. Kaunas anksčiau yra sakęs, kad nauja Europos Saugumo Taryba būtų prasminga tik tuo atveju, jei padėtų mažinti biurokratiją. Jis ragino jau dabar didinti oro gynybos sistemų, perėmimo raketų ir kitos ginkluotės gamybą, o ne atidėti tai dešimčiai ar penkiolikai metų.
Balandžio 17 dieną už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius savo ruožtu pasiūlė naują tarpvyriausybinę sutartį dėl gynybos sąjungos. Prie jos galėtų prisijungti Jungtinė Karalystė, Norvegija ir Ukraina. A. Kubilius šį sumanymą pristatė ne kaip NATO pakeitimą, bet kaip būdą sustiprinti europinę Aljanso koloną.
