Antradienį, lapkričio 10 d., Lietuvos gyventojų evakuacija į Latviją pirmą kartą bus išbandyta praktiškai. Tai bus antroji bendrų Lietuvos ir Latvijos evakuacijos pratybų dalis. Pratybas rengia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ir Latvijos valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba (VUGD), kaimyninės šalies gaisrų gesinimo ir gelbėjimo institucija. Pagal scenarijų gyventojai bus organizuotai išvežti iš Šiaulių į Kekavos savivaldybę, esančią šalia Rygos. Bus patikrintas visas tarpvalstybinės evakuacijos procesas: gyventojų surinkimas, registravimas, išvykimas, perdavimas pasienyje, priėmimas ir laikinas apgyvendinimas Latvijoje.
Pirmoji pratybų dalis vyko lapkričio 5 d. priešinga kryptimi. Tada dalyviai buvo evakuojami iš Daugpilio, miesto pietryčių Latvijoje, į Pasvalį. Per abi pratybų dienas evakuojamų gyventojų vaidmenis atlieka iki 100 savanorių.
Autobusas iš Šiaulių sustos Žeimelyje ir vyks į Kekavą
Pagal pratybų scenarijų Baltijos regione didėja neįvardyta grėsmė, todėl nusprendžiama pradėti prevencinę, savanorišką evakuaciją į kaimyninę valstybę. Pirmiausia evakuojami prioritetinėms grupėms priklausantys gyventojai.
Pratybos prasidės Šiauliuose. Nuo ankstyvo ryto Šiaulių sporto gimnazijoje (Vilniaus g. 297) evakuojamieji bus surenkami, registruojami ir aprūpinami būtiniausiomis priemonėmis. 9 val. autobusas su dalyviais išvyks Latvijos link.
Pakeliui autobusas sustos Žeimelyje. Ten bus tikrinamos gyventojų registravimo, informavimo ir būtinųjų poreikių užtikrinimo procedūros. Kirtę Lietuvos ir Latvijos sieną dalyviai vyks į Kekavą. Ten Latvijos institucijos organizuos jų priėmimą, registraciją, maitinimą ir laikiną apgyvendinimą.
Pratybose bus vertinama, kaip padedama gyventojams, kuriems evakuacijos metu gali prireikti papildomos pagalbos: žmonėms su negalia, šeimoms su mažamečiais vaikais ir vyresnio amžiaus žmonėms. Taip pat bus tikrinama, kaip institucijos keičiasi informacija, kaip koordinuojamas transportas ir kaip veikiama sutrikus elektros tiekimui ar ryšio paslaugoms. Pratybų rezultatai bus įvertinti ir panaudoti tobulinant bendras abiejų šalių evakuacijos procedūras.
Kodėl evakuaciją tikrina abi šalys?
PAGD direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Agintas sakė, kad šiais metais Lietuvoje patvirtintas detalusis gyventojų evakavimo planas, tačiau pasirengimą būtina patikrinti praktiškai.
„Didelio masto krizės atveju gyventojus gali tekti evakuoti ir į kaimynines valstybes, todėl būtina iš anksto suderinti institucijų veiksmus. Šios pratybos leidžia įvertinti, kaip veikia Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimas, kokių iššūkių gali kilti ir ką dar turime patobulinti“, – teigė K. Agintas.
Ir PAGD, ir Latvijos VUGD pabrėžia, kad pratybos suplanuotos iš anksto. Jos nesusijusios nei su pasikeitusia saugumo situacija, nei su konkrečia grėsme gyventojams. VUGD taip pat pažymi, kad gyventojai pratybose dalyvauja savanoriškai.
Bendrai tarpvalstybinių evakuacijų planavimo sistemai pagrindas padėtas 2025 m. birželį. Tada Lietuvos, Latvijos ir Estijos vidaus reikalų ministrai pasirašė memorandumą dėl tokių evakuacijų planavimo. Jame numatyta keistis duomenimis apie evakuacijos pajėgumus, galimus koridorius ir sienos perėjimo punktus. Lietuvos vidaus reikalų ministras tuo metu buvo Vladislavas Kondratovičius.
Projektui skirta 3,07 mln. eurų
Pratybos vyksta pagal bendrą Lietuvos ir Latvijos projektą „MassMovement“ (Nr. LL-00310). Jo tikslas yra suderinti abiejų valstybių gyventojų evakuacijos procedūras ir sustiprinti pasirengimą masinei evakuacijai pasienio regione. Projekto metu analizuojamos abiejų šalių evakuacijos sistemos, rengiamos bendros procedūros ir praktinės rekomendacijos, organizuojami mokymai ir pratybos. Į veiklas numatyta įtraukti daugiau kaip 25 organizacijas.
Projektas įgyvendinamas nuo 2025 m. lapkričio 15 d. iki 2028 m. vasario 14 d. Bendra jo vertė yra 3,07 mln. eurų, iš kurių apie 2,46 mln. eurų skiria Europos regioninės plėtros fondas pagal 2021–2027 m. Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo programą.
Kartu su pratybomis Latvijoje lapkričio 2–29 d. vyksta visuomenės informavimo kampanija „Pamanu. Saprotu. Rīkojos.“ („Pastebiu. Suprantu. Veikiu.“). Ji ragina gyventojus atidžiai skaityti į mobiliuosius telefonus gaunamus perspėjimo pranešimus ir laikytis jų nurodymų.
Prieš autobusui išvykstant iš Šiaulių, žiniasklaidos atstovai galės pakalbinti PAGD, Šiaulių miesto savivaldybės ir nevyriausybinių organizacijų, tokių kaip „Raudonasis kryžius“ ir „Maisto bankas“, atstovus.
