Lietuvos investuotojai pagal pakartotinius įnašus išsiskiria visoje Europos ekonominėje erdvėje (EEE): daugiau nei 4 iš 10 „Mintos“ naudotojų Lietuvoje nuo prisijungimo prie platformos lėšas įnešė bent penkis kartus. Platformos duomenys rodo ir visų trijų Baltijos šalių aktyvumą – šių metų pradžioje bendra platformoje investuota suma regione augo daugiau nei dvigubai sparčiau nei EEE vidurkis, o beveik pusė Baltijos šalių investuotojų turėjo dvi ar daugiau investicijų rūšių.
„Baltijos šalyse matome investuotojus, kurie vis dažniau pereina nuo pavienių sprendimų prie nuoseklesnio portfelio formavimo. Tai reiškia ne tik didesnį aktyvumą, bet ir platesnį požiūrį į investavimą – žmonės dažniau derina kelias turto klases, grįžta papildyti portfelių ir ilgainiui naudoja platformą platesniam investicijų portfeliui formuoti“, – sako „Mintos“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Martins Sulte.
Baltijos šalys išsiskiria iš platesnio Europos konteksto
Lyginant Baltijos šalių investuotojų elgseną su platesniu Europos ekonominės erdvės vidurkiu, platformos duomenys rodo, kad regiono investuotojai 2026 m. pradžioje buvo aktyvesni keliais aspektais: sparčiau augo investuota suma, didesnė investuotojų dalis rinkosi daugiau nei vieną investicijų rūšį, o nauji platformos naudotojai anksčiau pradėjo diversifikuoti portfelius. Anot M. Sulte, duomenys leidžia manyti, kad Baltijos šalyse platforma dažniau naudojama ne vienam konkrečiam produktui, o platesniam investicijų portfeliui kurti.
Per pirmuosius mėnesius platformoje nauji investuotojai Baltijos šalyse dažniau nei kiti EEE investuotojai išbandė obligacijas, ETF ir pinigų rinkos fondo sprendimą „Smart Cash“, rodo platformos duomenys.
Platformoje matomas produktų pasiskirstymas rodo panašią kryptį. Obligacijoms tenka daugiau nei trečdalis Latvijos investuotojų portfelių „Mintos“ platformoje, apie 20 proc. Lietuvos ir apie 17 proc. Estijos investuotojų portfelių. Visose trijose rinkose šie rodikliai yra gerokai didesni nei EEE vidurkis, kuris siekia apie 11 proc.
„Baltijos šalys ilgą laiką išsiskiria aukštu skaitmeninių finansinių paslaugų naudojimo lygiu. Pasaulio banko „Global Findex Database 2025“ duomenys, surinkti 2024 m. vykdytų reprezentatyvių apklausų metu, rodo, kad regioną galima priskirti prie pažangesnių Europos rinkų pagal skaitmeninių finansinių paslaugų naudojimą. Tai padeda paaiškinti, kodėl regiono investuotojai dažniau sąveikauja su investavimo platformomis, greičiau išbando skirtingus produktus ir anksčiau pereina prie platesnio portfelio formavimo“, – teigia M. Sulte.
Trys rinkos – skirtingos stiprybės
Nors Baltijos šalims būdinga ta pati bendra kryptis, kiekviena rinka išsiskiria iš kitų. Latvija 2026 m. pradžioje buvo ryškiausia pagal augimą ir reguliarų aktyvumą – latvių investuota suma per metus padidėjo 25 proc., naujai aktyvių investuotojų skaičius šiemet išaugo 22 proc., o maždaug pusė Latvijos investuotojų analizuojamu laikotarpiu prie platformos jungėsi bent kartą per mėnesį. Lietuva išsiskiria pakartotiniais įnašais – pagal investuotojų, sąskaitą papildžiusių bent penkis kartus, dalį ji pirmauja EEE. Estijoje investuotojai taip pat demonstruoja ilgalaikiškesnį elgesį – jie atlieka daugiau įnašų nei Europos vidurkis ir palaipsniui plečia savo portfelius.
„Latvija šiuo metu labiausiai išsiskiria augimo tempu ir reguliariu aktyvumu, Lietuva – nuosekliu investuotojų grįžimu papildyti sąskaitas, o Estija – ilgalaikiu portfelių formavimu. Skirtumai tarp rinkų svarbūs, tačiau bendra kryptis ta pati: investuotojai Baltijos šalyse vis dažniau juda nuo pavienių investicijų prie platesnio, nuosekliau kuriamo portfelio“, – sako M. Sulte.
Investavimo įpročiai brandūs, erdvės augti dar yra
Platformoje matomi Baltijos šalių duomenys išsiskiria platesniame Europos kapitalo rinkų kontekste. Naujausi Europos Centrinio Banko „Household Finance and Consumption Survey“ duomenys rodo, kad didelė dalis Europos namų ūkių finansinio turto vis dar laikoma grynaisiais pinigais ir bankų indėliuose, o ne nukreipiama į kapitalo rinkas. Platformoje matoma Baltijos šalių investuotojų elgsena rodo aktyvesnio dalyvavimo kapitalo rinkose kryptį.
Šį pokytį stiprina ir valstybės lygmens sprendimai. Visų trijų Baltijos šalių kapitalo rinkų plėtros strategijose numatoma didinti gyventojų dalyvavimą kapitalo rinkose. Platformoje matoma investuotojų elgsena leidžia manyti, kad šios pastangos palaipsniui pradeda atsispindėti ir praktiniuose gyventojų sprendimuose.
„Latvija, Lietuva ir Estija „Mintos“ yra svarbios ne tik dėl investuotojų skaičiaus ar augimo. Šios rinkos rodo, kaip investuotojai įsitraukia, kaip keičiasi jų elgsena ir kokia kryptimi gali judėti platesnė Europos investavimo rinka. Nors kapitalo rinkų dalyvavimas Baltijos šalyse dar turi daug erdvės augti, kryptis jau yra aiški“, – apibendrina M. Sulte.
