Antradienį Seimas po pateikimo pritarė Aplinkos ministerijos parengtiems Atliekų tvarkymo, Mokesčio už aplinkos teršimą, Aplinkos apsaugos įstatymų ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms. Šiais pakeitimais į Lietuvos teisę perkeliamos atnaujintos Europos Sąjungos (ES) nuostatos, reglamentuojančios baterijų ir baterijų atliekų tvarkymą, atliekų vežimą bei elektronikos atliekų tvarkymą.
Atliekų tvarkymo įstatyme liktų galioti tik tos su baterijų atliekų tvarkymo organizavimu susijusios įstatymo nuostatos, kurios detalizuoja, kokių institucijų nustatyta tvarka vykdoma baterijų gamintojų registracija, baterijų ir jų atliekų apskaita. Taip pat, kaip vykdomos baterijų atliekų tvarkymo organizavimo licencijų išdavimo, įspėjimo apie galimą tokių licencijų galiojimo sustabdymą ar galiojimo panaikinimą, jų galiojimo sustabdymo ir panaikinimo procedūros.
Pakeitimais numatoma, kad gamintojo atsakomybės pareigas baterijų gamintojai vykdytų kolektyviai – paskirdami gamintojo atsakomybę perimančią organizaciją.
Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisose siūloma atsisakyti nuostatų, kad baterijas ir akumuliatorius Lietuvos rinkai tiekiantiems gamintojams būtų taikomas mokestis už aplinkos teršimą gaminių atliekomis, jei jie nevykdo Vyriausybės nustatytų baterijų atliekų tvarkymo užduočių.
Įvertinta, kad toks mokestis neatitinka ES reglamente numatytų sankcijų taikymo principų. Be to, pats reglamentas kiekybines atliekų surinkimo užduotis nustato tik dviem baterijų kategorijoms – nešiojamosioms baterijoms ir mažųjų transporto priemonių baterijoms – ir nesuteikia valstybėms narėms teisės nustatyti papildomų nacionalinių užduočių kitoms baterijų kategorijoms.
Vietoje šio mokesčio Aplinkos apsaugos įstatyme siūloma nustatyti baudas už kiekvieną atitinkamos kategorijos baterijų atliekų toną, nesurinktą pagal Baterijų ir baterijų atliekų reglamente nustatytą surinkimo užduotį. Už kiekvieną nesurinktą nešiojamųjų baterijų ar mažųjų transporto priemonių baterijų atliekų toną grėstų bauda nuo 5 500 iki 13 750 eurų.
Aplinkos apsaugos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimais taip pat numatytos baudos už kitus ES reglamento dėl baterijų ir baterijų atliekų reikalavimų pažeidimus. Pavyzdžiui, už nešiojamųjų baterijų ar mažųjų transporto priemonių baterijų tiekimą Lietuvos rinkai neužsiregistravus nustatyta tvarka grėstų bauda nuo 13 750 iki 27 500 eurų už kiekvieną tokių baterijų toną. Už neteisingų duomenų baterijų apskaitoje ar apskaitos ataskaitoje pateikimą būtų skiriama bauda nuo 6 000 eurų, kurios dydis priklausytų nuo neapskaityto baterijų kiekio.
Į Lietuvos teisę taip pat perkeliami elektronikos direktyvos pakeitimai. Jie nustato, nuo kada elektronikos gamintojai ir importuotojai turės finansuoti fotovoltinių plokščių ir kitos įrangos, kuriai anksčiau nebuvo taikoma elektronikos direktyva, atliekų tvarkymą.
Įgyvendinant ES reglamentą dėl atliekų vežimo, nustatytos sąlygos, kurias patenkinęs atliekų tvarkytojas galės supaprastinta procedūra – gavęs išankstinį sutikimą – iš kitų ES valstybių narių atsivežti nepavojingas atliekas į jo turimą atliekų naudojimo įrenginį. Taip pat nustatytos sąlygos, kada toks išankstinis sutikimas keičiamas arba panaikinamas jo galiojimas.

