Tarptautinio audito „Vyriausybių pasirengimas visuomenės senėjimui“ metu devyniose valstybėse, įskaitant Lietuvą, buvo įvertinta, kaip jos rengiasi visuomenės senėjimo keliamiems iššūkiams ir užtikrina vyresnio amžiaus žmonių gerovę.
Audite nagrinėta vyresnio amžiaus žmonių gerovė ir gyvenimo kokybė po pensijos, remiantis Lietuvos, Lenkijos ir Izraelio patirtimi. Palygintos galimybės tęsti darbinę veiklą sulaukus pensinio amžiaus ir valstybių sprendimai vienišumo problemoms spręsti. Lietuvos situacija detaliau aptarta Valstybės kontrolės pavasarį atlikto audito „Aktyvaus senėjimo skatinimas“ rezultatuose.
Prognozuojama, kad iki 2050 m. audituotose šalyse gyvenimo trukmė pailgės 3–4 metais, o vyresnio amžiaus žmonių santykis su darbingo amžiaus gyventojais nuosekliai augo visose valstybėse nuo 2000 m. iki 2024 m. Šios demografinės tendencijos didina spaudimą sveikatos priežiūros, ilgalaikės globos, pensijų ir socialinės apsaugos sistemoms. Lietuvoje 2026 m. pradžioje 28,8 proc. gyventojų buvo 60 metų ir vyresni, o iki 2100 m. prognozuojama, kad ši dalis pasieks 43,5 proc.
„Ilgėjanti gyvenimo trukmė yra didžiulis visuomenės pasiekimas, tačiau kartu ji kelia valstybei labai konkretų klausimą – ar žmonėms sudarome galimybes ne tik ilgiau gyventi, bet ir kuo ilgiau išlikti aktyviems, savarankiškiems, dalyvauti visuomenės gyvenime? Senėjimo politika negali apsiriboti deklaracijomis ar pavienėmis priemonėmis. Reikia aiškių tikslų, atsakomybės ir sprendimų, kurie pasiektų konkretų žmogų: sudarytų galimybes norintiems tęsti profesinę veiklą, mokytis, dalyvauti bendruomenės gyvenime, o patiriantiems vienišumą ar stokojantiems pagalbos – gauti reikalingas paslaugas. Neįsivaizduoju demografijos politikos be senėjimo politikos, todėl raginu, rūpinantis gimstamumu, nepamiršti ir aktyvaus senėjimo strategijos“, – pabrėžia valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Lietuvoje vyresnio amžiaus žmonių užimtumas artimas EBPO vidurkiui, tačiau trūksta konkrečių užimtumo tikslų
Lietuvos, Lenkijos ir Izraelio vyresnio amžiaus asmenų galimybės tęsti darbinę veiklą išėjus į pensiją skiriasi. Lietuvoje 2024 m. dirbo 13,2 proc. 65 m. ir vyresnių gyventojų, panašiai kaip vidutiniškai Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalyse (13,7 proc.). Lenkijoje šios amžiaus grupės užimtumo lygis siekė 6,1 proc., o Izraelyje – 21,1 proc.
Lietuvoje sudarytos galimybės dirbti ir kartu gauti visą senatvės pensiją, tačiau Lietuva ir Lenkija nėra nustačiusios konkrečių siektinų pensinio amžiaus žmonių užimtumo tikslų. Izraelis iki 2030 m. siekia, kad dirbtų 43,5 proc. 67–74 metų vyrų ir 28,5 proc. šio amžiaus moterų. Vis dėlto, audito išvadose pažymima, kad visose trijose šalyse taikomų priemonių nepakanka, siekiant reikšmingai padidinti norinčių ir galinčių dirbti vyresnio amžiaus žmonių galimybes tęsti profesinę veiklą.
Izraelyje įgyvendinama programa „Seniors at Work“, kuria siekiama keisti darbo rinkos požiūrį į vyresnio amžiaus darbuotojus ir sudaryti jiems daugiau galimybių įsidarbinti. Programa padeda 60 metų ir vyresniems žmonėms ieškoti darbo, suteikia reikalingų įgūdžių ir tarpininkauja ieškant tinkamų darbo vietų. Šalyje taip pat veikia speciali vyresnio amžiaus žmonių įdarbinimo valstybės tarnyboje programa.
Valstybės kontrolė pavasarį atlikto audito rekomendacijose yra įvardijusi priemonių, skirtų didinti norinčių ir galinčių dirbti pensinio amžiaus asmenų užimtumą. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) rekomenduota panaikinti amžiaus apribojimus dirbti viešajame sektoriuje, priimti sprendimus dėl lankstesnio darbo, papildomų garantijų, sveikatinimo ar kitų palaikymo priemonių diegimo vyresnio amžiaus asmenims, numatyti ir įgyvendinti kompleksines pasirengimo pensijai priemones priešpensinio amžiaus asmenims, bei strateginio planavimo dokumentuose nustatyti siektiną pensinio amžiaus asmenų užimtumo lygį.
Vienišumas – pripažįstama problema, tačiau jį patiriantys žmonės lieka nepastebėti
Vienišumas – kita problema, nagrinėta Lietuvos, Lenkijos ir Izraelio auditorių. Nors taikomos skirtingos priemonės, tarptautinis auditas atskleidė, kad visose trijose valstybėse trūksta veiksmingų būdų vienišiems vyresnio amžiaus žmonėms atpažinti ir jiems reikalingai pagalbai užtikrinti.
Valstybės kontrolės audito metu atlikta apklausa parodė, kad 34,5 proc. vyresnio amžiaus respondentų per pastaruosius metus jautėsi vieniši. Net 87 proc. vienišumą patyrusiųjų nesikreipė pagalbos, o 52 proc. nedalyvavo veiklose, kurios galėtų padėti sumažinti vienišumo jausmą.
Lietuvoje vienišumas strateginiuose dokumentuose nėra išskirtas kaip savarankiška socialinės politikos problema, trūksta jo matavimo rodiklių ir atsakingos institucijos. Panaši situacija stebima ir kitur: Lenkijoje vienišumas nėra matuojamas oficialiais rodikliais, o Izraelyje, nors rodiklis matuojamas, atpažįstama tik 18 proc. vienišų vyresnio amžiaus asmenų. Tai rodo, kad vien problemos pripažinimo ir jos masto stebėsenos nepakanka, todėl būtini sprendimai.
Izraelyje diegiamas vyresnio amžiaus žmonių gerovės rodiklių žemėlapis yra vienas iš pavyzdžių, kaip būtų galima prisidėti sprendžiant vienišumo problemą. Valstybės kontrolė SADM rekomendavo įvertinti vienišumo poveikį asmenų sveikatai ir gyvenimo kokybei, nustatyti vienišumo prevencijos ir mažinimo tikslą, matavimo rodiklį bei vertinimo kriterijus vienišiems asmenims identifikuoti, suplanuoti priemones vienišumui mažinti ir skatinti vienišus asmenis kreiptis pagalbos.
Kryptis jau yra, tačiau svarbiausia – priemonių poveikis
Bendrosios tarptautinio audito išvados atskleidžia, kad valstybėms svarbu pereiti nuo deklaruojamų politikos krypčių prie konkrečių, finansavimu pagrįstų veiksmų, aiškių atsakomybių ir išmatuojamų rezultatų. Tam būtinas ilgalaikis ir skirtingas valstybės politikos sritis apimantis požiūris, kad ilgėjanti gyvenimo trukmė reikštų ir geresnę sveikatą, didesnį savarankiškumą bei aktyvesnį dalyvavimą visuomenės gyvenime.
Lietuvoje 2026 m. birželį priimtas Vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatymas, kuriuo siekiama stiprinti politikos koordinavimą ir apibrėžti institucijų atsakomybes. Tačiau tarptautinio audito rezultatai primena, kad vien teisinių ir strateginių pagrindų nepakanka – tikroji pažanga priklausys nuo to, kaip numatyti sprendimai bus įgyvendinti ir kokį apčiuopiamą pokytį jie sukurs vyresnio amžiaus žmonių gyvenime.
Įgyvendindamos Valstybės kontrolės rekomendacijas, SADM, Sveikatos apsaugos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įsipareigojo imtis konkrečių priemonių dėl užimtumo, savanoriškos veiklos, socialinių ir sveikatos paslaugų prieinamumo. Svarbu, kad šios priemonės būtų įgyvendintos laiku. Tuo tarpu Kultūros ministerijos pasiūlytos priemonės, auditorių vertinimu, neorientuotos į praktinius pokyčius, siekiant didinti vyresnio amžiaus asmenų įtrauktį į kultūrines veiklas.
[1] Tarptautiniame lygiagrečiame audite „Vyriausybių pasirengimas visuomenės senėjimui“ dalyvavo devynios aukščiausiosios audito institucijos: Albanijos, Izraelio, Lenkijos, Lietuvos, Maltos, Šiaurės Makedonijos, Paragvajaus, Portugalijos ir Slovakijos.
[2] Albanija, Izraelis, Lenkija, Lietuva, Malta, Šiaurės Makedonija, Paragvajus, Portugalija, Slovakija.
