Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokomojo ūkio laukuose pristatomos inovatyvios technologijos – sukurtas Lietuvos kontūro kukurūzų labirintas. Lauko dizainas, atkuriantis šalies žemėlapį, yra realus tiksliosios žemdirbystės principų taikymo pavyzdys, kuomet technika, sekdama iš anksto paruoštą trajektoriją, sukuria sudėtingas formas.
Agronomų vaidmuo technologijų amžiuje išlieka svarbus
Pasak VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto mokslininko prof. dr. Vytauto Liako, technologijos, leidžiančios tiksliai atkartoti sudėtingą Lietuvos kontūrą, turi didelę praktinę reikšmę. Toks principas leidžia valdyti sėją kelių centimetrų tikslumu, automatiškai kontroliuoti atskiras sėjamosios sekcijas, keisti sėklų normą skirtingose lauko dalyse, išvengti persidengimų ir kiekvieną pasėtą plotą susieti su konkrečiomis koordinatėmis.
„Šis labirintas yra prasminga inovacijos demonstracija. Šiandien aktyviai keliamas klausimas – ar modernėjančios technologijos ir dirbtinis intelektas ateityje nesumažins agronomo vaidmens bei darbo poreikio. Tačiau šiuolaikinėje augalininkystėje specialisto vaidmuo, mano vertinimu, ne mažėja, o keičiasi. Agronomui reikės vis mažiau laiko rinkti duomenis ir mechaniškai juos apdoroti. Tačiau didesnių laiko resursų pareikalauja siekis suprasti priežastinius ryšius, kurti strategiją ir gebėti spręsti nestandartines situacijas. Pavyzdžiui, jeigu dirbtinis intelektas nurodys, kad šiame lauko plote reikia sėti 15 proc. daugiau sėklų ir berti 20 kg daugiau azoto, ar paklausime dirbtinio intelekto – kodėl? Būtent gebėjimas užduoti klausimą „kodėl?“ dar ilgai skirs agronomą nuo algoritmo“, – teigia profesorius.
Ateities žemės ūkis: autonomija ir žmogaus sprendimai
VDU mokslininkas neabejoja, kad augalininkystė aiškiai juda autonomijos kryptimi, tačiau pabrėžia svarbų skirtumą tarp autonominio darbų atlikimo ir autonominio agronominio sprendimų priėmimo.
„Laukas toli gražu ne gamybos linija. Antai, sumažėjusį augalų vegetacijos indeksą gali sukelti vandens trūkumas, užmirkimas, suslėgtas dirvožemis, azoto stoka, pažeistos šaknys ar liga. Sistema gali labai tiksliai nustatyti, kur atsirado problema, tačiau daug sunkiau patikimai atsakyti, kodėl ji atsirado ir koks sprendimas konkrečioje situacijoje yra geriausias. Autonominį ateities lauką įsivaizduočiau ne kaip lauką be žmogaus, o lauką, kuriame žmogui nebereikia atlikti kiekvieno darbo, tačiau jam vis dar būtina suprasti, kodėl tas darbas atliekamas“, – ateities perspektyvą brėžia prof. dr. V. Liakas.
Profesorius pripažįsta, kad dirbtinis intelektas galėtų planuoti sėją, atsižvelgdamas į dirvožemio būklę, orus ir derliaus prognozes, suskirstydamas lauką į zonas ir kiekvienai joms priskirdamas skirtingus agronominius sprendimus.
„Manau, kad ateityje galutiniame žemdirbystės modelyje agronomas nebus pakeistas dirbtinio intelekto. Sėkmingą ir inovatyvią žemdirbystę lydės agronomo, dirbtinio intelekto, jutiklių, prognozavimo modelių ir autonominės technikos sinergija. Dirbtinis intelektas apskaičiuos tūkstančius galimų scenarijų, o žmogus nustatys agronomines, ekonomines ir rizikos ribas“, – vardija mokslininkas.
„Kukurūzų naktyje“ – simbolinė kelionė po Lietuvą
Rugsėjo 24 d. VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centras kartu su VDU ŽŪA Mokomuoju ūkiu kviečia į renginį „Kukurūzų naktis“, kuris suburs žemės ūkio sektoriaus profesionalus, ūkininkus, verslo atstovus, mokslininkus ir studentus. Renginio pradžia – 14 val.
Lankytojai turės galimybę pasivaikščioti tarp kukurūzų ir leistis į simbolinę kelionę po Lietuvą, tyrinėdami kukurūzų lauke suformuotą Lietuvos kontūro labirintą, kuris kvies atrasti šalies regionų specifiką. Taip pat bus pristatomos naujausios kukurūzų auginimo, pašarų ruošimo ir gyvulininkystės technologijos.
