Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) taryba rugsėjo 22 dieną uždarame posėdžio darbotvarkės klausime spręs, ar generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė padarė darbo pareigų pažeidimą dėl neatskleistų paslaugų tiekėjų duomenų ir, jeigu taip, ar pažeidimas laikytinas šiurkščiu.
Prokuratūra pareikalavo paviešinti patikslintą ataskaitą
Generalinė prokuratūra birželio 19 dieną pareikalavo, kad LRT pašalintų nustatytus teisės pažeidimus. Tyrimas pradėtas Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorui išnagrinėjus Seimo Audito komiteto prašymą ir papildomus dokumentus.
Prokuratūra nustatė, kad LRT, paskelbusi ataskaitą apie 2025 metais neskelbiamos apklausos būdu vykdytus programų pirkimus, neatskleidė fizinių asmenų, iš kurių pirko paslaugas, duomenų. Visiems neviešintiems tiekėjams buvo pateiktas vienas bendras paaiškinimas, nors, prokuratūros vertinimu, kiekvienas pirkimas turėjo būti įvertintas individualiai.
LRT nurodyta išnagrinėti kiekvieno pirkimo aplinkybes, suderinti skaidrumo ir viešumo reikalavimus su tiekėjų teisėtų interesų apsauga ir paskelbti patikslintą ataskaitą.
LRT tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas teigė, kad neviešinant duomenų buvo pažeisti įstaigos veiklos ir atskaitingumo principai bei visuomenės ir valstybės teisė žinoti, kaip naudojami viešieji pinigai. Pasak jo, taip pat buvo apribota galimybė nustatyti, kurie tiekėjai gauna naudą iš valstybės biudžeto ir kokių sąsajų jie turi su LRT.
Liepos 3 dieną LRT taryba vienbalsiai įpareigojo generalinę direktorę pašalinti prokuratūros nustatytus pažeidimus ir paaiškinti jų priežastis. M. Jurkyno teigimu, atsakomybės vertinimas užtruko dėl M. Garbačiauskaitės-Budrienės atostogų ir laukimo, kol ji pateiks paaiškinimus. Iki rugsėjo 17 dienos taryba juos jau buvo gavusi.
Šiurkštus pažeidimas galėtų tapti pagrindu atleisti vadovę
Nuo birželio 13 dienos galiojanti tvarka leidžia LRT generalinį direktorių atleisti nepasibaigus kadencijai, jeigu nustatoma, kad netinkamai vykdydamas įstatyme numatytas funkcijas jis padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.
Tokiam sprendimui reikia ne mažiau kaip dviejų trečdalių visų LRT tarybos narių balsų – bent aštuonių iš dvylikos. Taryba gali pasirinkti atvirą arba slaptą balsavimą.
M. Jurkynas pabrėžė, kad priežiūros funkciją atliekanti taryba negali nereaguoti į prokuratūros nustatytą pažeidimą. Anot jo, rugsėjo 22 dienos diskusijoje bus vertinama, ar pažeidimas padarytas, kas už jį atsakingas ir ar jis galėtų būti laikomas šiurkščiu.
Advokatas ginčija vadovės asmeninę atsakomybę
M. Garbačiauskaitės-Budrienės advokatas Tomas Bagdanskis tvirtina, kad prokuratūra pažeidimus priskyrė LRT kaip organizacijai, tačiau nenustatė asmeninės generalinės direktorės atsakomybės. Pasak jo, didelėje organizacijoje pareigos yra deleguojamos, todėl organizacijos trūkumų negalima automatiškai laikyti jos vadovo kalte.
Advokato teigimu, priimdama sprendimus dėl tiekėjų duomenų viešinimo direktorė konsultavosi su specialistais, o pati LRT taryba balandį laikėsi pozicijos, kad tiekėjų pavardžių skelbti nereikia.
T. Bagdanskis taip pat tvirtina, kad taryba praleido darbo teisėje numatytą vieno mėnesio terminą pažeidimui konstatuoti, nes savo poziciją keičia tik rugsėjį. Jo teigimu, pats pažeidimo pripažinimas iki atleidimo tiesioginių teisinių pasekmių nesukuria, tačiau direktorė svarsto teisminį ginčą, nes tarybos veiksmai, jos vertinimu, kenkia reputacijai ir sudaro spaudimo sąlygas.
Advokatas pažymėjo, kad reikšmingas būtų ir nešiurkštaus pažeidimo konstatavimas: per vienus metus pakartotas toks pažeidimas galėtų tapti pagrindu generalinę direktorę atleisti.
