Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė, opozicijai abejojant Vyriausybės Šeimos paketo finansavimu, pareiškė, kad daliai priemonių numatytos „Sodros“, o kitai daliai – valstybės biudžeto lėšos. Visam devynių priemonių paketui įgyvendinti reikėtų beveik 770 mln. eurų.
Ministrė finansavimo planą vadina aiškiu
Rugsėjo 17 dieną I. Ruginienė sakė, kad yra apskaičiuota kiekvienos priemonės kaina ir nustatyta, kokiai visuomenės daliai ji būtų naudinga. Anot ministrės, finansavimo šaltiniai taip pat numatyti – dalis išlaidų tektų „Sodros“, dalis – valstybės biudžetui.
I. Ruginienės teigimu, 2026 metų valstybės biudžeto prioritetas yra ne tik gynyba, bet ir visuomenės socialinis saugumas.
Opozicijos teiginius, kad dalies paketo finansinė našta paliekama būsimai Vyriausybei, ministrė pavadino spekuliacijomis. Buvusi premjerė Ingrida Šimonytė skaičiavo, kad maždaug 400 mln. eurų išlaidų tektų nuo 2029 metų dirbsiančiai Vyriausybei, o Seimo narys Eugenijus Gentvilas tokį įsipareigojimų perkėlimą būsimai valdžiai vadino cinišku.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus rugsėjo 15 dieną taip pat teigė, kad paketo finansavimo šaltiniai vis dar nėra pakankamai aiškūs. Pasak jo, brangioms priemonėms reikės griežtos įgyvendinimo kontrolės.
Didžiausia suma tektų nemokamiems mokinių pietums
Trys iš devynių Šeimos paketo priemonių būtų visiškai naujos, o likusios – išplėstos arba patobulintos.
Brangiausia priemonė būtų nemokami pietūs visiems 5–10 klasių mokiniams. Jiems numatyta 375,9 mln. eurų, o priemonę, kuri apimtų apie 160 tūkst. vaikų, siūloma diegti etapais nuo 2029 iki 2034 metų.
Vaikams nuo darželio amžiaus iki 12 metų siūlomas 384,8 euro metinis priežiūros ir užimtumo krepšelis. Šias lėšas būtų galima naudoti auklių paslaugoms, pailgintos dienos grupėms ar stovykloms. Priemonei reikėtų 110 mln. eurų, ja galėtų pasinaudoti apie 286 tūkst. vaikų.
Visiems priešmokyklinukams ir pradinių klasių mokiniams, nevertinant šeimos pajamų, siūloma skirti vienkartinę 148 eurų išmoką mokinio reikmėms. Tam reikėtų 18 mln. eurų, o parama pasiektų apie 120 tūkst. vaikų.
Išmokos tėvams didėtų, o grįžtančios šeimos gautų paramą
Pasirinkus 18 mėnesių vaiko priežiūros laikotarpį, siūloma mokėti 78 proc. kompensuojamojo uždarbio. Pasirinkus 24 mėnesių laikotarpį, išmoka siektų atitinkamai 60 ir 45 proc. kompensuojamojo uždarbio. Išmokų lubas siūloma padidinti nuo dviejų iki keturių vidutinių darbo užmokesčių.
Šiai pertvarkai reikėtų 123,6 mln. eurų. Vaiko priežiūros išmokomis būtų galima naudotis 495 arba 675 dienas, kol vaikui sukaks treji metai.
Ligos išmoką sergantį vaiką prižiūrintiems tėvams siūloma didinti iki 78 proc. kompensuojamojo uždarbio. Tam reikėtų 11,3 mln. eurų, o pakeitimas kiekvieną mėnesį paliestų apie 82 tūkst. tėvų.
Vaikus ar artimuosius prižiūrinčius žmones siūloma pensijų socialiniu draudimu drausti nuo vidutinio darbo užmokesčio, o ne nuo minimalios algos. Šiai priemonei numatyta 50 mln. eurų, ji apimtų apie 56 tūkst. žmonių.
Paramai šeimoms įsigyti būstą ir papildomoms paskatoms pirkti būstą regionuose siūloma skirti iš viso 67 mln. eurų. Daugiau kaip penkerius metus užsienyje gyvenusioms ir į Lietuvą grįžtančioms šeimoms būtų mokamos 2–5 tūkst. eurų išmokos. Bent dvejus metus užsienyje gyvenusioms šeimoms taip pat siūlomas iki 1 tūkst. eurų integracijos krepšelis.
Rugsėjo 10 dieną Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dar rengė paketui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Jų projektus numatyta pirmiausia pateikti Vyriausybei, o vėliau – Seimui. Vyriausybės tikslas yra su Šeimos paketu susijusius įstatymus priimti per 2026 metų rudens Seimo sesiją.
I. Ruginienė pripažino, kad pasiūlytos priemonės gali būti netobulos, tačiau pavadino jas pirmu žingsniu, kurį būsimos Vyriausybės galėtų stiprinti ir tobulinti.
