Vieningesnis Europos Sąjungos atsakas į saugumo grėsmes leistų Lietuvai tikėtis papildomų europinių finansavimo priemonių išorinei sienai ir oro gynybai stiprinti, rugsėjo 16 dieną pareiškė prezidentas Gitanas Nausėda.
Europos Komisija siūlo naują saugumo strategiją
Šalies vadovas atkreipė dėmesį į tą pačią dieną Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen Strasbūre, Prancūzijoje, paskelbtą metinį pranešimą. Jame Komisijos vadovė pažadėjo pasiūlyti naują Europos saugumo strategiją.
Viena iš iniciatyvų būtų ES „ketvirtojo straipsnio“ atitikmuo – Skubaus saugumo protokolas. Jį aktyvavusios valstybės narės susirinktų koordinuoti bendro atsako, atgrasyti nuo tolesnės eskalacijos ir mažinti incidento padarinių.
U. von der Leyen taip pat pažadėjo pateikti pasiūlymus dėl Europos Saugumo Tarybos. Jos veikloje galėtų dalyvauti ne tik ES valstybės, bet ir tokios partnerės kaip Jungtinė Karalystė, Kanada, Norvegija bei Ukraina.
Be to, Komisijos pirmininkė paskelbė apie naują, su NATO visiškai suderintą Europos strateginių pajėgumų instrumentą. Jis apimtų oro ir priešraketinę gynybą, strateginį transportą, degalų papildymą ore, kosmoso bei kibernetinius pajėgumus.
G. Nausėdos teigimu, saugumo stiprinimas tampa visos Europos bendro atsako klausimu, todėl Lietuva gali tikėtis papildomų ES finansinių priemonių išorinei Bendrijos sienai apsaugoti. Prezidentas pirmiausia išskyrė galimybę stiprinti oro gynybos pajėgumus.
Lietuvos oro erdvėje pirmą kartą numuštas dronas
U. von der Leyen savo kalboje Lietuvą paminėjo tarp valstybių, kuriose per pastarąją savaitę užfiksuota su dronais ar kitomis hibridinėmis grėsmėmis siejamų incidentų.
Naktį į rugsėjo 15-ąją iš Baltarusijos įskridusį droną ties Pratkūnų kaimu Kaišiadorių rajone, netoli Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės, numušė iš Šiaulių pakilę Italijos naikintuvai. Tai buvo pirmas kartas, kai bepilotis orlaivis numuštas Lietuvos oro erdvėje. Anksčiau dronai buvo numušti Latvijoje ir Estijoje.
Po Valstybės gynimo tarybos posėdžio G. Nausėda nurodė, kad, turimais duomenimis, tai buvo Rusijos „Gerbera“ tipo dronas, skirtas atakuoti Ukrainą, tačiau nukrypęs nuo kurso.
Drono nuolaužose buvo rastas sprogmuo, kurį išminuotojai neutralizavo. Specialistai toliau tyrė bepilotį ir jo elektroninę dalį, tikėdamiesi atkurti duomenis apie kilmę, maršrutą bei skrydžio aplinkybes.
Po vidurnakčio perspėjimai apie tikėtiną oro pavojų pirmiausia buvo išsiųsti Vilniaus, Trakų ir Elektrėnų gyventojams, o vėliau – ir Kauno apskrityje.
Prezidentas incidento nelaiko tiesiogine ataka prieš NATO
G. Nausėda sakė neturintis informacijos, kad drono įskridimas buvo tiesioginė ir sąmoninga Rusijos ataka prieš Lietuvą. Vis dėlto prezidentas neatmetė galimybės, kad bepiločiams gali būti tyčia leidžiama nukrypti į Lietuvos, kitų Baltijos valstybių ar Lenkijos teritoriją.
Pasak šalies vadovo, tokiais incidentais visuomenėje keliama įtampa yra naudinga Kremliui. Tačiau jis pabrėžė, kad šiuo atveju negalima kalbėti apie NATO penktąjį straipsnį, įtvirtinantį kolektyvinės gynybos principą. Prezidentas incidentą pavadino antrine Rusijos karo Ukrainoje pasekme.
Rugsėjo 16 dieną Lietuvos Užsienio reikalų ministerija iškvietė Baltarusijos ambasados atstovą ir įteikė protesto notą. Lietuva drono įskridimą pavadino šiurkščiu tarptautinės teisės pažeidimu, pareikalavo išsamaus paaiškinimo ir veiksmingai kontroliuoti Baltarusijos teritoriją bei oro erdvę.
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigė, kad apie incidentą informuoti Lietuvos sąjungininkai. Tolesni veiksmai bus svarstomi nustačius tikslią drono kilmę.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas nurodė, kad Lietuvos daugiasluoksnę oro gynybos sistemą numatoma parengti iki 2027 metų pabaigos. Pasienyje jau įrengta radarų, o jų tinklas toliau plečiamas.
