Likus 100 dienų iki Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai pradžios, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pareiškė, kad Lietuvos diplomatinė tarnyba ir kitos valstybės institucijos yra tinkamai pasirengusios. Šalis ES Tarybai pirmininkaus nuo 2027 m. sausio 1 d. iki birželio 30 dienos.
Lietuva ES Tarybai pirmininkaus antrą kartą
K. Budrys būsimą pirmininkavimą pavadino vienu svarbiausių artimiausio laikotarpio Lietuvos tarptautinių projektų, pareikalausiančiu lyderystės, profesionalumo ir susitelkimo.
Pasak ministro, pirmininkavimas suteiks galimybę ne tik prisidėti prie ES darbotvarkės formavimo, bet ir sustiprinti Lietuvos balsą tarptautinėje erdvėje, telkiant valstybes nares dėl stipresnės, saugesnės ir atsparesnės Europos.
ES valstybės narės Tarybai pirmininkauja rotacijos principu po šešis mėnesius. Pirmininkaujanti šalis planuoja, koordinuoja ir veda daugumą posėdžių, derina valstybių narių pozicijas, ieško kompromisų ir derasi su kitomis ES institucijomis.
Lietuvai tai bus antrasis pirmininkavimas – pirmą kartą šias pareigas šalis ėjo 2013 m. liepos–gruodžio mėnesiais. 2027 m. pirmąjį pusmetį Lietuva dirbs viename 18 mėnesių pirmininkavimo trejete su Airija ir Graikija: pirmininkavimą perims iš Airijos, o vėliau perduos Graikijai.
Valstybės tarnautojų pasirengimo ciklą numatyta baigti 2026 m. spalį. Mokymuose apie ES Tarybos procesus ir pirmininkaujančiai valstybei tenkantį sąžiningo tarpininko vaidmenį iš viso turėtų dalyvauti daugiau kaip 500 žmonių.
Lietuvoje laukiama apie 30 tūkst. delegatų
Nors didžioji pirmininkavimo darbo dalis vyks Briuselyje ir Liuksemburge, Lietuvoje planuojama surengti apie 350 oficialių renginių ir sulaukti maždaug 30 tūkst. delegatų.
Pasirengimas pristatomas kaip visos šalies projektas, prie kurio kartu su valstybės institucijomis prisideda nevyriausybinės organizacijos, akademinė bendruomenė, savivalda, kultūros organizacijos ir verslas.
Artimiausiais mėnesiais daugumoje Lietuvos savivaldybių numatyta daugiau kaip 40 renginių, diskusijų ir debatų, kuriuose bus aptariami Lietuvai ir Europai svarbūs prioritetai.
Į 2027 m. pirmojo pusmečio pirmininkavimo renginių kalendorių jau įtraukta 80 pelno nesiekiančių organizacijų iniciatyvų. Daugiausia jos bus susijusios su mokslu ir inovacijomis, visuomenės atsparumu, skaitmenine transformacija, žmogaus teisėmis bei įtrauktimi. Daugiausia tokių renginių planuojama Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, tačiau iniciatyvos vyks ir kituose šalies miestuose bei regionuose.
Pirmininkavimą taip pat lydės daugiau kaip 370 renginių sociokultūrinė programa, apimsianti šešis žemynus, 52 valstybes ir daugiau kaip 100 miestų. Joje numatyti pirmininkavimo pradžios koncertai žinomose pasaulio salėse, parodos, kino retrospektyvos, šokio spektakliai, literatūros pristatymai ir kultūrinės diplomatijos iniciatyvos.
Prioritetuose išskiriami saugumas ir parama Ukrainai
Seimas yra patvirtinęs penkias pagrindines Lietuvos pirmininkavimo kryptis. Jos apima ES ir Euroatlantinės erdvės saugumą bei paramą Ukrainai, konkurencingumą ir derybas dėl daugiamečio ES biudžeto, vidaus bei demokratijos atsparumą, socialinį saugumą, taip pat ES plėtrą ir taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką.
Remiantis šiomis kryptimis rengiama nacionalinė Lietuvos pirmininkavimo programa. Finansų srityje Lietuva ketina daugiausia dėmesio skirti deryboms dėl 2028–2034 m. ES daugiamečio biudžeto, tolesnei paramai Ukrainai, kapitalo rinkų integracijai, konkurencingumui ir mokesčių politikos modernizavimui.
Finansų ministerija kartu su Užsienio reikalų ministerija Lietuvoje planuoja surengti neformalius už sanglaudos politiką atsakingų ministrų ir ES ekonomikos bei finansų ministrų susitikimus. Taip pat numatyti septyni neformalūs ES Tarybos darbo grupių ir komitetų susitikimai.
Oficialų Lietuvos pirmininkavimo komunikacinį identitetą – logotipą, šūkį ir vizualinį stilių – ketinama pristatyti 2026 m. gruodį.
