Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas rugsėjo 21 dieną turėjo pristatyti įstatymų pataisų paketą, kuriuo būtų keičiamos pareigūnų šaunamųjų ginklų naudojimo sąlygos. Vienas pagrindinių siūlymų – statutinių įstaigų pareigūnams grąžinti galimybę iššauti įspėjamąjį šūvį.
Ministras siekia aiškiau apibrėžti pareigūnų veiksmus
Pataisos rengiamos reaguojant į pasikeitusią geopolitinę padėtį ir kintančias hibridines grėsmes. M. Katelyno teigimu, būtina aiškiau nustatyti, kada pareigūnas gali ir privalo panaudoti ginklą, taip pat numatyti naujus teisinius reagavimo pagrindus.
Ministras siūlo atsisakyti dabar teisės aktuose vartojamos sąlygos, kad ginklas gali būti naudojamas tik esant „neišvengiamam“ pavojui. Pataisose būtų palikta pavojaus aplinkybė, nebereikalaujant įrodyti jo neišvengiamumo.
Pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą Vidaus reikalų ministerijai pavaldžių statutinių įstaigų pareigūnams galimybė iššauti įspėjamąjį šūvį nenumatyta. Įstatymuose taip pat įtvirtinta, kad šaunamieji ginklai ir sprogmenys gali būti naudojami tik išimtiniais atvejais.
M. Katelynas įspėjamąjį šūvį apibūdina kaip tarpinę priemonę tarp kitų specialiųjų priemonių ir ginklo panaudojimo, galinčio turėti mirtiną poveikį. Jo vertinimu, toks šūvis galėtų atgrasyti pažeidėją nuo tolesnių veiksmų.
„Saugumo grėsmės keičiasi, todėl pareigūnas privalo turėti aiškų teisinį pagrindą veikti. Grąžiname įspėjamojo šūvio galimybę ir stipriname pareigūnų apsaugą“, – teigė ministras.
Pataisos sustiprintų pareigūnų teisinę apsaugą
M. Katelynas pabrėžia, kad valstybė turi ne tik reikalauti iš pareigūnų tinkamai vykdyti pareigas ir rizikuoti dėl visuomenės saugumo, bet ir užtikrinti jų teisinę apsaugą.
„Pareigūnas, veikdamas pagal įstatymus ir atlikdamas pareigą visuomenei, neturėtų baimintis, kad dėl teisėto veikimo pats taps kaltinamuoju“, – sakė jis.
Numatoma keisti Valstybės sienos ir jos apsaugos, Viešojo saugumo tarnybos, Policijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės, Bausmių vykdymo sistemos, Muitinės, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Vadovybės apsaugos ir Žvalgybos įstatymus bei Baudžiamąjį kodeksą.
Rengdama galutinį pataisų variantą Vidaus reikalų ministerija konsultavosi su statutinėmis įstaigomis ir žadėjo įvertinti jų pateiktus pasiūlymus.
Diskusijas paskatino incidentai pasienyje ir pareigūnų bylos
Diskusijos dėl ginklo naudojimo suintensyvėjo po liepos 27 dienos incidento Kapčiamiesčio pasienio užkardos teritorijoje, Lietuvos pasienyje su Baltarusija. Jis buvo susijęs su maždaug 20 asmenų neteisėtu sienos kirtimu ir tunelio kasimu.
Viešojoje erdvėje skelbta, kad maždaug 20 užsieniečių puolė pasieniečius. Tačiau pirminiame liepos 29 dienos Valstybės sienos apsaugos tarnybos pranešime buvo nurodyta tik tiek, kad apie 20 jaunų vyrų, pamatę pareigūnus, pasitraukė į Baltarusiją.
Rugpjūčio 6 dieną prokuratūra išplėtė tyrimą, kad patikrintų, ar buvo pasipriešinta valstybės tarnautojams. Taip pat vertinami sieną saugojusių ir tarnybai vadovavusių pareigūnų veiksmai, todėl galimo pasipriešinimo aplinkybės dar nėra galutinai nustatytos.
Didelio pareigūnų bendruomenės dėmesio sulaukė ir Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama pasienio pareigūno Karolio Ilgevičiaus byla. Jis kaltinamas nužudymu ir piktnaudžiavimu, nes 2024 metų birželio 1 dieną, šaudamas į nestojusio automobilio ratą, mirtinai sužalojo jo vairuotoją.
Teisme peržiūrėtuose tarnybinio automobilio registratoriaus ir pareigūnų kūno kamerų įrašuose užfiksuota, kaip automobilis nestoja ir važiuoja pareigūno link. Pasienietis paskutinę akimirką atšoka ir šauna į priekinį ratą.
Kitoje didelio atgarsio sulaukusioje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas gegužės 26 dieną galutinai paliko be baudžiamosios atsakomybės policininką Darių Šerpytį. Per sulaikymą jis iššovė penkis kartus, o nuo dviejų šūvių sužalojimų moteris mirė.
Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad baudžiamąją atsakomybę šalino profesinių pareigų vykdymas. Byla dėl nužudymo buvo nutraukta, o dėl piktnaudžiavimo pareigūnas išteisintas.
