Norvegijai priklausančiame Arkties Svalbardo salyne auganti Rusijos hibridinė veikla kelia NATO sąjungininkų baimę, kad Maskva galėtų sukelti incidentą ir taip išbandyti Aljanso vienybę bei įsipareigojimą kolektyvinei gynybai pagal 5-ąjį straipsnį. Rusija įtariama žvalganti svarbius povandeninius kabelius ir rengianti karinio pobūdžio renginius, kuriais tikrinamos jos veiklai salyne nustatytos ribos.
Ypatingas statusas paverčia salyną jautria NATO vieta
Svalbardas yra daugiau kaip 900 kilometrų į šiaurę nuo žemyninės Norvegijos. 1920 metų tarptautinė sutartis pripažino Norvegijos suverenitetą salyne, tačiau sutarties šalims suteikė teisę lygiomis sąlygomis naudoti jo gamtos išteklius.
Sutartis taip pat draudžia Svalbardą naudoti karo tikslams, įskaitant karinių jūrų bazių ir įtvirtinimų statybą. Dėl šio išskirtinio teisinio režimo salynas tapo vieta, kurioje Rusijos veiksmus sunku atskirti nuo mėginimų patikrinti, kaip Norvegija ir jos NATO sąjungininkės reaguotų į ribines provokacijas.
Norvegijos gynybos ministras Tore Sandvikas sakė, kad įtampa Arktyje didėja, o Svalbardas yra šio proceso dalis. Pasak jo, Rusija pasitelkia įvairias provokavimo ir hibridinių grėsmių priemones.
Norvegijos Arkties universiteto profesorė Kari Aga Myklebost Rusijos vadovybę apibūdino kaip vis labiau linkusią rizikuoti. Ji teigė neatmetanti nė vieno galimo Kremliaus konfrontacijos su NATO scenarijaus.
Svalbardo reikšmę didina ir jo geografinė padėtis. Maždaug už 1 000 kilometrų esančiame Rusijos Kolos pusiasalyje dislokuota apie du trečdaliai šalies branduolinio atsakomojo smūgio povandeninių laivų.
Rusija salyne turi ir istorinių interesų. Šaltojo karo apogėjuje pagrindinėje Svalbardo saloje Spitsbergene gyveno apie 2 400 sovietų piliečių – maždaug 70 proc. visų salos gyventojų.
Rusijos veiksmai tikrina sutarties ribas
Nuo 2022 metų Rusijos pareigūnai Svalbarde kritikuojami dėl veiklos, kuri formaliai gali neperžengti sutarties ribų, tačiau turi aiškių karinių ar politinių simbolių. Salyne veikė su Rusijos kariniu laivynu netiesiogiai susijusi jaunimo organizacija, netoliese buvo skelbiamos raketų pratybos, o kasmet rengtuose paraduose naudota karinė simbolika. Viename tokių paradų dalyvavo ir sraigtasparnis.
2024 metais Maskva pradėjo tiesioginius reisus laivais iš Rusijos į Svalbardą. 2025-aisiais salyne įsteigtas Rusijos geografų draugijos skyrius, vadovaujamas buvusio Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu.
Tais pačiais metais Maskva Barentsburgo – Rusijos administruojamos gyvenvietės Svalbarde – valdytojai, valstybinei bendrovei „Trust Arktikugol“, skyrė apie 1,89 mlrd. rublių, arba maždaug 20 mln. eurų, federalinių subsidijų.
Norvegijos žvalgybos tarnybos 2026 metais perspėjo, kad Kremlius siekia išplėsti Rusijos veikimo laisvę Svalbarde. „Politico“ taip pat pranešė, kad pavasarį Jungtinės Karalystės, JAV ir Norvegijos pajėgos aptiko Rusijos laivus, bandžiusius slaptą povandeninių kabelių pjovimo įrenginį.
Vis dėlto Fridtjofo Nanseno instituto tyrėjas Arildas Moe pateikė ir kitokį dalies veiksmų paaiškinimą. Jo vertinimu, hibridinio pobūdžio veiklą gali skatinti vietos Rusijos struktūros, kurios nacionalistine retorika mėgina atkreipti Maskvos dėmesį ir užsitikrinti didesnį finansavimą.
Rusijos ambasadorius Norvegijoje Nikolajus Korčunovas pareiškė, kad Maskva nekvestionuoja Norvegijos suvereniteto Svalbarde. Tačiau jis apkaltino Oslą prisidedant prie NATO vykdomo Baltijos ir Arkties regionų militarizavimo. Ambasadorius taip pat tvirtino siekiantis pertvarkyti Barentsburgo ekonomiką ir vietoje anglių kasybos daugiau dėmesio skirti paslaugoms.
Laivo areštas tapo nauju įtampos židiniu
Rugsėjo 2 dieną Svalbardo gubernatoriaus tarnyba Barentsburge areštavo Rusijos laivą „Professor Molchanov“. Operacija buvo vykdoma pagal rugpjūčio 31 dienos Nord-Tromso apylinkės teismo nutartį, priimtą Ukrainos energetikos bendrovės „Naftogaz“ prašymu.
Areštas susijęs su „Naftogaz“ pastangomis išieškoti 4,22 mlrd. JAV dolerių kompensaciją, kuri bendrovei buvo priteista 2023 metų arbitražo sprendimu už Rusijos 2014 metais Kryme nusavintą energetikos turtą.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas laivo areštą prilygino „valstybiniam terorizmui“. Rusijos užsienio reikalų ministerija kalbėjo apie faktinę blokadą, o ambasadorius N. Korčunovas Norvegijos veiksmus pavadino politiškai motyvuotu tarptautinės teisės pažeidimu.
Rugsėjo 8 dieną Norvegijos institucijos padėjo 69 Rusijos piliečiams išvykti per Kirkenesą – miestą žemyninės Norvegijos šiaurėje, prie Rusijos sienos. Pats laivas liko areštuotas Barentsburge.
Svalbardo gubernatoriaus pavaduotoja Katharina Rise nurodė, kad jos tarnyba su Rusijos konsulatu susitinka keturis kartus per metus. Svarbiausios salyno gyvenvietės Longjyrbieno meras Terje Aunevikas patvirtino, kad yra parengtas skubios evakuacijos planas.
Longjyrbieno pažeidžiamumą didina ribota infrastruktūra: gyvenvietę aptarnauja tik du povandeniniai interneto kabeliai, vienas oro uostas ir vienas vandens rezervuaras, o jos dyzelinė elektrinė priklauso nuo importuojamo kuro. Dar du vandens rezervuarus numatyta pastatyti iki maždaug 2029 metų.
Norvegija planuoja stiprinti stebėjimo ir gynybos pajėgumus: paleisti tris naujus jūrų stebėjimo palydovus, iš Jungtinės Karalystės įsigyti penkias „Type 26“ priešpovandenines fregatas, o iš Vokietijos – šešis „Type 212CD“ povandeninius laivus.
Du NATO diplomatai siūlė svarstyti oro patruliavimą virš Svalbardo, oro gynybos priemonių perkėlimą į žemyninės Norvegijos šiaurę ir bendras pratybas prie salyno. Tačiau NATO viešai nėra paskelbusi planų didinti savo jūrų ar oro pajėgų buvimą Svalbarde.
