Seimas — Parliament of Lithuania

Prieš mitingus Vilniuje „Facebook“ įraše migracijos skaičiai pateikti be svarbaus konteksto

Prieš spalio 3 d. Vilniuje suplanuotus skirtingų pozicijų mitingus propagandinius ir dirbtinio intelekto sukurtus įrašus platinančioje „Facebook“ paskyroje paskelbta tendencingai interpretuota Lietuvos migracijos statistika. Faktus tikrinęs portalas „15min“ nustatė, kad dalis skaičių yra teisingi, tačiau jais supriešintos skirtingos užsieniečių grupės ir kurstyta susirėmimų baimė, todėl įrašui skyrė verdiktą „trūksta konteksto“.

Lentelė parodė pasikeitusią užsieniečių sudėtį

Rugsėjo 24 d. paskyroje pasirodė lentelė apie galiojančius leidimus gyventi Lietuvoje turinčius užsieniečius pagal jų pilietybę. Prie jos teigta, kad per pustrečių metų bendras užsieniečių skaičius išaugo maždaug 5 tūkst., o Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos piliečių sumažėjo apie 22 tūkstančius.

Tuo pat metu, įrašo autorių skaičiavimu, maždaug 20 tūkst. padaugėjo atvykėlių iš Indijos, Uzbekistano, Pakistano, Bangladešo ir Zimbabvės. Šis pokytis susietas su retoriniu klausimu, ar Lietuva juda Vakarų Europos kryptimi ir susidurs su panašia įtampa.

„15min“ nustatė, kad lentelę anksčiau buvo paskelbęs Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas, politologas Ainius Lašas. „Facebook“ paskyra veikiausiai išsaugojo jo medžiagą, apkarpė ir įkėlė iš naujo.

A. Lašas atkreipė dėmesį, kad vien leidimų gyventi statistika neparodo, kiek šių žmonių faktiškai būna Lietuvoje. Dalis į skaičiavimus įtrauktų užsieniečių dirba tarptautinių reisų vairuotojais ir šalyje lankosi retai.

Politologo vertinimu, vietos gyventojams pokytis gali atrodyti didesnis, negu rodo bendras užsieniečių skaičiaus augimas. Apie 20 tūkst. naujų atvykėlių pakeitė maždaug 22 tūkst. išvykusių Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos piliečių, todėl pasikeitė ne tik skaičius, bet ir užsieniečių grupių sudėtis.

Jis taip pat pabrėžė, kad dauguma šių žmonių neturi nuolatinio gyventojo statuso. A. Lašas ragino skelbti išsamesnius duomenis apie atvykimo tikslus, studijas, užsieniečių pasilikimą Lietuvoje ir valstybės planus migracijos srityje.

Leidimus gyventi turėjo beveik 227 tūkst. užsieniečių

Lietuvos Migracijos departamento duomenimis, rugsėjo 1 d. galiojančius leidimus gyventi šalyje turėjo 226 999 užsieniečiai. Didžiausią grupę sudarė apie 80,3 tūkst. Ukrainos piliečių, po jų rikiavosi 47,8 tūkst. Baltarusijos ir 13,2 tūkst. Rusijos piliečių.

Leidimus taip pat turėjo apie 12,6 tūkst. Uzbekistano, 9,4 tūkst. Indijos ir 7,4 tūkst. Tadžikistano piliečių.

Migracijos departamento direktorė Indrė Gasperė teigė, kad migracija Lietuvoje yra kontroliuojama, o darbo migrantų kvota nustatoma proporcingai, įvertinus užsieniečių integracijos galimybes ir viešųjų paslaugų prieinamumą.

Jos duomenimis, Lietuvoje dirbo apie 106 tūkst. užsieniečių. Tarp jų buvo maždaug 30 tūkst. Baltarusijos, 20 tūkst. Ukrainos, 12 tūkst. Uzbekistano, 7 tūkst. Tadžikistano ir 6 tūkst. Indijos piliečių.

2026 m. naujai atvykstantiems darbuotojams nustatyta 24 706 žmonių kvota, atitinkanti 0,9 proc. nuolatinių Lietuvos gyventojų skaičiaus. Rugsėjo 1 d. ji jau buvo išnaudota 99 procentais.

Rugsėjo 22 d. I. Gasperė pranešė, kad dėl didelio prašymų skaičiaus sustabdyta Lietuvos išorės paslaugų centrų veikla Vidurinės Azijos valstybėse. Nauji prašymai atvykti dirbti šiuose centruose laikinai nebepriimami.

Policija atskirs trijų susirinkimų dalyvius

Spalio 3 d. Vilniuje buvo suplanuoti trys su migracija susiję susirinkimai: imigraciją palaikantis mitingas prie Seimo, protestas prieš masinę imigraciją Vinco Kudirkos aikštėje ir demonstracija prieš rasizmą Gedimino prospekte.

Organizatoriai Vilniaus miesto savivaldybei nurodė, kad renginiuose gali dalyvauti atitinkamai iki 300, 200 ir 400 žmonių. Vidaus reikalų ministerija numatė jų vietose sutelkti daugiau kaip 200 policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų, atskirti skirtingų renginių dalyvius ir užkardyti galimas provokacijas.

Tendencingame „Facebook“ įraše perspėta, kad arti vienas kito vyksiantys mitingai gali baigtis susirėmimais, ir primintos 2021 m. riaušės. Įrašas iliustruotas dirbtinio intelekto sukurtu vaizdu, kuriame dvi protestuotojų stovyklas skiria metalinės tvoros ir policijos pareigūnai.

„15min“ vertinimu, taip teisingi statistikos fragmentai pateikti be būtino paaiškinimo, skirtingų tautybių žmonės supriešinti, o perspėjimai apie galimus neramumus panaudoti baimei ir nepasitikėjimui kurstyti. Faktų patikros publikacija parengta portalui bendradarbiaujant su „Meta“, siekiant riboti klaidinančios informacijos plitimą socialiniame tinkle.