Valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime seniūnė Orinta Leiputė trečiadienį, spalio 28 dieną, pareiškė, kad Lietuva šiuo metu neturi galimybių įvesti visuotinį šaukimą. Tačiau politikė tokio modelio neatmetė ir teigė, jog šalis juda jo link.
Kariuomenė vertina, ko reikėtų visuotiniam šaukimui
O. Leiputės teigimu, prieš plečiant šaukimą būtina įvertinti, ar kariuomenė galėtų šaukiamuosius aprūpinti instruktoriais ir reikiama infrastruktūra bei tinkamai juos parengti.
„Šiandien mes kol kas tokių galimybių neturime, bet aš tikrai neatmesčiau galimybės, kad judame ta kryptimi ir reikėtų intensyviai galvoti“, – Žinių radijui sakė socialdemokratė.
Krašto apsaugos ministerija šiuo metu išsamiai vertina, kiek visuotiniam šaukimui reikėtų papildomo personalo, infrastruktūros, ginkluotės, karinės technikos, mokymo pajėgumų ir finansavimo.
2026 metų karo prievolininkų sąraše yra 42 556 asmenys, tačiau per metus planuojama pašaukti apie 5 tūkst. karo prievolininkų. Iš jų 3 870 turėtų atlikti devynių mėnesių tarnybą, o 90 kariuomenei reikalingų profesijų atstovų – trijų mėnesių tarnybą.
Dar 650 asmenų numatyti 160–200 dienų jaunesniųjų karininkų vadų mokymai, o 450 jaunuolių – 90–120 dienų trukmės programos.
Sprendimą dėl 2030 metų siekiama priimti šiemet
Rugsėjo 17 dieną prezidento Gitano Nausėdos vadovaujama Nacionalinė visuotinės gynybos koordinavimo taryba nutarė siūlyti Valstybės gynimo tarybai pavesti Krašto apsaugos ministerijai ir Lietuvos kariuomenei įvertinti, ar visuotinį šaukimą galima paspartinti.
Prezidento patarėjo Mariaus Česnulevičiaus teigimu, iki šiol daugiau ar mažiau visuotinio šaukimo modelį planuota įgyvendinti maždaug iki 2035 metų, tačiau dabar vertinama galimybė šį terminą paankstinti iki 2030-ųjų.
Jeigu Valstybės gynimo taryba pritartų rekomendacijai, sprendimas dėl valstybės galimybių organizuoti visuotinį šaukimą iki 2030 metų galėtų būti priimtas iki 2026-ųjų pabaigos.
Asociacijos „Visuotinė gynyba“ vadovas Tomas Godliauskas siūlė 2030-uosius laikyti visuotinio vyrų šaukimo atskaitos tašku. Moterų įtraukimą, jo nuomone, būtų galima svarstyti vėliau – 2032 arba 2035 metais.
Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras rugsėjį pareiškė, kad iki 2030 metų kariuomenė būtų pasirengusi visuotiniam šaukimui ir kasmet galėtų priimti maždaug 8 tūkst. jaunuolių.
Jo apibūdintame modelyje būtų šaukiami visi 18 metų sulaukę ir vidurinę mokyklą baigę vyrai. Jie galėtų rinktis skirtingas tarnybos formas: devynių mėnesių tarnybą, specialistų rengimą, tarnybą Krašto apsaugos savanorių pajėgose arba jaunesniųjų karininkų vadų mokymus.
Kariuomenės vadas kartu perspėjo, kad spartesnis šauktinių skaičiaus didinimas verstų perskirstyti ribotus išteklius. Dėl to galėtų mažėti investicijos į dronus, robotus ar kitą karinę įrangą.
Partijos nesutaria, kas labiausiai trukdo
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen nepritarė O. Leiputės vertinimui. Jos teigimu, pagrindinė kliūtis yra ne finansai ar infrastruktūra, bet politinės valios ir aiškių prioritetų stoka.
V. Čmilytė-Nielsen taip pat teigė, kad 2026 metais kariuomenė negalėjo priimti maždaug 2,8 tūkst. savanoriškai tarnauti norėjusių žmonių.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Laurynas Kasčiūnas nurodė, kad partija jau parengė įstatymo projektą dėl visuotinio privalomo vyrų šaukimo nuo 2030 metų, tačiau jis dar neįregistruotas.
„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis visuotiniam šaukimui nepritaria. Jis šią idėją vadina politine reklama ir tvirtina, kad šiuolaikiniame kare svarbiau technologinis rengimas.
