Spalio 28–29 dienomis Maskvoje vykstančiame trečiajame Rusijos ir Afrikos viršūnių susitikime Kremlius siekia plėsti politinius, ekonominius ir saugumo ryšius su žemynu, Rusijai tebesusiduriant su griežtomis Vakarų sankcijomis dėl karo prieš Ukrainą.
Į Maskvą atvyko 48 valstybių delegacijos
Dalyvavimą susitikime patvirtino 48 iš 54 Afrikos valstybių, o 22 šalims atstovauja jų vadovai, pranešė Kremliaus patarėjas Jurijus Ušakovas. Ankstesniame susitikime, 2023 metais surengtame Rusijos Sankt Peterburgo mieste, taip pat dalyvavo 48 valstybių delegacijos, tačiau tik 17 šalių vadovų. Pirmasis toks susitikimas 2019 metais vyko Rusijos Juodosios jūros kurorte Sočyje.
Maskvos susitikimui bendrai pirmininkauja Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir šiuo metu Afrikos Sąjungai vadovaujantis Burundžio prezidentas Évariste’as Ndayishimiye.
J. Ušakovas Rusiją ir Afrikos valstybes pavadino „natūraliomis sąjungininkėmis“ kuriant daugiapolę pasaulio tvarką, kurioje politinė galia būtų paskirstyta tarp kelių pasaulio regionų, o ne sutelkta Vakaruose.
Maskva ryšius su Afrika puoselėja nuo sovietmečio ir žemyną laiko atsvara tam, ką vadina Vakarų dominavimu tarptautiniuose santykiuose. V. Putino retorika apie tariamą „neokolonializmą“ sulaukia dalies Afrikos lyderių palaikymo, ypač buvusiose Prancūzijos kolonijose Sahelio regione į pietus nuo Sacharos.
Pagrindinės lyderių sesijos spalio 29 dieną vyks Didžiuosiuose Kremliaus rūmuose. Programoje numatytos plenarinės diskusijos, kuriose, pasak J. Ušakovo, galės pasisakyti visi delegacijų vadovai.
Maskva žada plėsti prekybą ir diplomatinius ryšius
Rusija susitikime pabrėžia prekybą ir investicijas. Kremliaus duomenimis, Rusijos prekybos su Afrika apyvarta 2025 metais viršijo 27 mlrd. JAV dolerių, o žemyno valstybėms tais metais pristatyta 18 mln. tonų grūdų.
Numatoma priimti baigiamąją deklaraciją, deklaraciją dėl bendradarbiavimo dirbtinio intelekto srityje ir 2027–2029 metų veiksmų planą. J. Ušakovas taip pat paskelbė apie atskirą 33 tarpvyriausybinių, tarpžinybinių ir komercinių dokumentų paketą.
Rusija kasmet savo universitetuose priima tūkstančius studentų iš Afrikos ir per susitikimą siekia stiprinti diplomatinį atstovavimą žemyne. Kremliaus duomenimis, Afrikoje veikia 48 Rusijos ambasados, o Vakarų Afrikos valstybėje Liberijoje planuojama atidaryti 49-ąją.
V. Putinas susitiks su Malio chuntos vadovu
Tarp numatytų V. Putino dvišalių susitikimų yra derybos su Malio chuntos vadovu Assimi Goïta. Malio vyriausybė patvirtino, kad jis į Maskvą atvyko spalio 26 dieną.
Vakarų Afrikoje esančio Malio valdžia kovoje su džihadistais pasitelkia Rusijos sukarintas pajėgas. Po 2020 ir 2021 metų perversmų įsitvirtinusi chunta nusisuko nuo buvusios kolonijinės metropolijos Prancūzijos ir suartėjo su Rusija.
Susitikime taip pat dalyvauja konfliktuojančių Kongo Demokratinės Respublikos (KDR) ir kaimyninės Ruandos delegacijos. KDR atstovauja prezidentas Felixas Tshisekedi, o Ruandai – ministras pirmininkas Justinas Nsengiyumva.
F. Tshisekedi į Maskvą atvyko spalio 27 dieną. Jo programoje numatytos derybos su V. Putinu ir trys susitarimai dėl visuomenės sveikatos, ekonominio, prekybinio, mokslinio bei techninio bendradarbiavimo ir Kongo jaunimo profesinio rengimo.
Ruandos remiamas ginkluotas judėjimas M23, 2021 metais atnaujinęs kovą, užėmė dideles Šiaurės ir Pietų Kivu provincijų teritorijas KDR rytuose. 2025 metų gruodį JAV tarpininkautas KDR ir Ruandos susitarimas kovų nesustabdė.
2026 metų liepą paskelbtoje Jungtinių Tautų ekspertų išvadoje teigta, kad taikos įsipareigojimų nesilaikė KDR kariuomenė, M23 ir jo rėmėjai Ruandoje. Ruanda tvirtina veikianti siekdama neutralizuoti rytinėje KDR esančius hutų kovotojus ir apsaugoti savo saugumą. KDR ir JAV savo ruožtu kaltina Ruandą naudojant M23 kaip priedangą prieigai prie regiono naudingųjų iškasenų.
