Anksčiau ūkininkai dažnai svarstė, kiek kainuoja tona pašaro, tačiau dabar vis daugiau ūkių skaičiuoja kitaip. Svarbi tampa ne tik tonos kaina, bet ir pašaro sunaudojimas, siekiant pagaminti litrą pieno ar pasiekti kilogramą gyvulio svorio prieaugio. Keičiasi ir pašarų gamintojų vaidmuo – tikimasi ne tik produkto, bet ir žinių bei duomenimis grįstų sprendimų.
„Kauno grūdų“ Gyvūnų gerovės verslų portfelio vadovas Šarūnas Valys teigia, kad pokyčius skatina ir ūkiuose vykstanti kartų kaita. Jaunesnioji karta į ūkį žvelgia kaip į verslą, skaičiuoja ne tik žaliavų kainą, bet ir savo laiką, o specifinių žinių reikalaujančius darbus linkę patikėti profesionalams.
„Anksčiau nemažai ūkių pašarus gamindavosi patys, nes atrodė, kad taip pigiausia ir patikimiausia. Dabar požiūris keičiasi. Ūkininkas vertina ir tai, kiek laiko bei kitų resursų pareikalauja pats procesas. Juk galutinis pieno ūkio tikslas nėra kuo pigiau pasigaminti toną pašaro – svarbu, kokia bus litro pieno savikaina ir kokį rezultatą pasieks ūkis“, – sako Š. Valys.
Šią tendenciją patvirtina auganti profesionaliai gaminamų pašarų paklausa. Per maždaug 14 metų „Kauno grūdų“ pašarų gamybos apimtys išaugo daugiau nei dvigubai, ir bendrovė yra viena didžiausių jų gamintojų Lietuvoje.
Vienos receptūros visiems nebėra
Keičiantis ūkių poreikiams, vis svarbesnis tampa individualiai sudarytas pašarų racionas. Tam neužtenka žinoti tik kombinuotojo pašaro sudėtį – svarbu įvertinti visą gyvulio mitybą ir ūkio tikslus.
Pienininkystės ūkiuose ypač daug veiksnių tenka įvertinti. Karvės racioną sudaro ne tik gamyklos pašaras, bet ir ūkyje ruošiami pašarai – žolės bei kukurūzų silosas, grūdainis. Jų kokybė skiriasi, todėl vienos universalios receptūros nėra.
„Mūsų konsultantai nuolat lankosi ūkiuose, tiria žolinius pašarus, vertina jų kokybę, stebi pieno tyrimų rezultatus. Pagal tai sudaromas racionas ir tik tada sprendžiame, kokio kombinuotojo pašaro konkrečiam ūkiui reikia. Negalime vertinti tik to, ką pagaminame mes, nes galutiniam rezultatui įtakos turi visas gyvūno racionas ir situacija ūkyje“, – aiškina Š. Valys.
Pasak jo, kartais reikšmingą pokytį gali lemti ir paprasti dalykai. Jei ūkininkai keičia receptūrą pagal turimas žaliavas, dažni raciono pokyčiai gyvuliams nebūtinai naudingi. Stabilizavus racioną, dažnai pagerėja ir primilžio rodikliai.
Brangesnė tona – nebūtinai didesnės išlaidos
Galutinis rezultatas, anot Š. Valio, leidžia atsakyti į paradoksalų klausimą – ar brangesnis pašaras gali ūkiui kainuoti pigiau. Jei tinkamai sudarytas racionas leidžia pašarus panaudoti efektyviau ir pasiekti didesnį produktyvumą, vien tonos kaina nebūtinai parodo ekonomiškai naudingesnį pasirinkimą.
Daugiau dėmesio skiriama ne atskiro pašaro kainai ar sudėčiai, o visam gyvulio racionui. Jį sudarant svarbu įvertinti ūkyje turimas žaliavas, jų kokybę, gyvulių poreikius bei produktyvumo rodiklius, o vėliau – stebėti rezultatus.
„Ūkininkui svarbu žinoti, ką gyvūnas gauna ir kokį rezultatą tai duoda. Mūsų tikslas nėra tiesiog parduoti pašarą – svarbu rasti konkrečiam ūkiui tinkamą sprendimą. Kartais tai gali reikšti ir mažesnį pašarų kiekį, jei juos panaudojant efektyviau pasiekiamas norimas rezultatas“, – pasakoja Š. Valys.
Ūkiai duomenų turi vis daugiau
Skaitmenizacija keičia ir sprendimų priėmimą ūkiuose. Daugiau informacijos apie pašarus, gyvulių mitybą ir produktyvumą galima ne tik surinkti, bet ir panaudoti planuojant veiksmus.
Šia kryptimi vystoma bendrovės skaitmeninė platforma „Feed2Farm“. Joje ūkiai gali matyti pašarų receptūras, naudojamas žaliavas ir jų kainas, stebėti sutartus kiekius bei kitą su pašarais susijusią informaciją, kuri anksčiau buvo išskaidyta įvairiuose šaltiniuose.
Platformos funkcijos – tik pirmasis etapas. Ateityje planuojama įtraukti daugiau ūkiuose kaupiamų duomenų, pavyzdžiui, pieno kiekio ir kokybės rodiklius, pašarų tyrimų rezultatus. Tikslas – ilgainiui šią informaciją panaudoti ne tik situacijai stebėti, bet ir sprendimams priimti.
„Šiandien ūkiai gauna daugybę duomenų iš melžimo ir šėrimo įrangos, pieno bei pašarų tyrimų. Tačiau duomenis dar reikia suprasti ir mokėti panaudoti. Mūsų vizija – ilgainiui pereiti nuo duomenų pateikimo prie sprendimų: kad būtų galima matyti, kur ūkyje atsirado pokytis, į ką verta atkreipti dėmesį ir kokių veiksmų imtis“, – pažymi Š. Valys.
Mažiau resursų tam pačiam rezultatui
Efektyvesnis pašarų naudojimas svarbus ne tik ūkio ekonomikai, bet ir tvarumui. Kuo tiksliau subalansuotas racionas ir efektyviau panaudojamos maistinės medžiagos, tuo racionaliau galima naudoti ūkyje turimus išteklius.
Rinkoje siūlomi ir pašarų priedai, siejami su emisijų mažinimu, tačiau, pasak Š. Valio, jų poveikį realiomis ūkio sąlygomis ne visada paprasta pamatuoti. Todėl, jo teigimu, šiandien svarbu pirmiausia ieškoti būdų efektyviau panaudoti tai, ką ūkis jau turi.
„Jeigu tą patį ar geresnį rezultatą gali pasiekti sunaudodamas mažiau resursų, jau dirbi efektyviau ir tvariau. Pašaras nėra galutinis tikslas – tai viena iš priemonių, kuri kartu su specialistų žiniomis, ūkio duomenimis ir tinkamai sudarytu racionu padeda siekti geresnio rezultato“, – teigia Š. Valys.
