Lietuva Jungtinės Karalystės vadovaujamų Jungtinių ekspedicinių pajėgų (JEF) gynybos ministrų susitikime Islandijoje parėmė tolesnį Ukrainos įtraukimą į šio dešimties Šiaurės Europos valstybių gynybos formato veiklą. Spalio 1–2 dienomis vykusiame susitikime taip pat svarstytos hibridinės grėsmės, saugumas Baltijos jūros regione ir JEF pajėgų pasirengimas bendriems veiksmams.
Ukrainos karo patirtį siūloma įtraukti į bendrą pasirengimą
Spalio 2 dieną pagrindinis susitikimo posėdis surengtas Keflaviko oro uosto saugumo zonoje Islandijoje, nors Lietuvos krašto apsaugos ministerija (KAM) renginio vietą įvardijo kaip Reikjaviką. Lietuvai atstovavo krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa.
Dalyvaujant Ukrainos atstovams, K. Aleksa išreiškė Lietuvos paramą sustiprintos JEF ir Ukrainos partnerystės plėtrai. Pasak jo, Ukrainos sukaupta šiuolaikinio karo operacinė patirtis turėtų būti panaudota vykdant tikslines bendras veiklas, stiprinant JEF šalių karinius pajėgumus ir koordinuojant tolesnę paramą Kyjivui.
Viceministras pabrėžė, kad Ukrainos patirtį ypač svarbu pritaikyti praktiniam pajėgų rengimui, tarpusavio sąveikai ir gebėjimui prisitaikyti prie sparčiai kintančio karo pobūdžio.
Ukrainos gynybos ministras į susitikimo dalyvius kreipėsi nuotoliniu būdu. Ministrai aptarė tolesnį bendradarbiavimą, įskaitant Ukrainos dalyvavimą pratybose „Lion Protector 26“.
Pratybose pajėgos veikė nuo Baltijos jūros iki Tolimosios Šiaurės
Per „Lion Protector 26“ JEF pajėgos treniravosi Baltijos jūros regione, Šiaurės Atlante ir Tolimojoje Šiaurėje. Buvo tikrinama kritinės infrastruktūros apsauga nuo atakų ir sabotažo, bendras vadovavimas bei gebėjimas greitai koordinuoti veiksmus jūroje, sausumoje ir ore.
Rugpjūtį prasidėjusioje pratybų dalyje Danijos, Latvijos, Švedijos ir Jungtinės Karalystės laivai bei orlaiviai lydėjo karinę techniką į Latviją gabenusį Danijos laivą. Šia operacija tikrintas veiksmų koordinavimas jūros, sausumos, oro, kibernetinėje ir kosmoso srityse.
Danijos ir Jungtinės Karalystės pajėgos Farerų salose, Danijai priklausančiame salyne Šiaurės Atlante, vykdė laivų perėmimo, desantavimo ir vertikalaus kopimo mokymus. Tai buvo pirmosios tokios Jungtinės Karalystės karališkųjų jūrų pėstininkų pratybos salose nuo Antrojo pasaulinio karo.
K. Aleksos teigimu, JEF praktinė veikla turi užtikrinti, kad politiniai sprendimai prireikus būtų greitai paverčiami koordinuotais kariniais veiksmais. Baltijos valstybėms, pasak jo, ypač svarbu pasirengti greitai ir suderintai veikti skirtingose srityse.
Šalys stiprins bendrus veiksmus Baltijos jūroje
JEF šalių atstovai aptarė atsparumo didinimą ir bendrą veiklą taikos metu, įskaitant atsaką į grėsmes, kurios gali nepasiekti NATO sutarties 5-ojo straipsnio – kolektyvinės gynybos įsipareigojimo – taikymo slenksčio. Taip pat svarstyti galimi eskalacijos scenarijai ir politinio bei karinio atsako koordinavimas.
Susitikime pristatyta nauja JEF bendro jūrinio pranašumo stiprinimo iniciatyva. Pagal ją valstybės ketina glaudžiau derinti planavimą, pajėgų rengimą, jų vystymą ir išlaikymą.
K. Aleksa pareiškė, kad Lietuvai svarbus nuoseklus ir matomas JEF pajėgų buvimas Baltijos jūroje. Jo teigimu, geresnis planavimo ir pratybų koordinavimas sustiprintų atgrasymą, padėtų geriau vertinti padėtį jūroje ir leistų sąjungininkams greičiau veikti kartu.
Specialaus svečio teisėmis susitikime dalyvavo Kanados gynybos ministras Davidas J. McGuinty. Kanada yra oficialiai pateikusi paraišką prisijungti prie JEF, o Islandijoje jos narystės klausimas buvo svarstomas toliau.
JEF vienija Jungtinę Karalystę, Daniją, Estiją, Suomiją, Islandiją, Latviją, Lietuvą, Nyderlandus, Norvegiją ir Švediją. Šis regioninio saugumo formatas gali greitai sutelkti aukštos parengties jūrų, oro ir sausumos pajėgas NATO saugumui paremti.
JEF valstybės patvirtino siekį stiprinti bendradarbiavimą Baltijos jūros, Šiaurės Atlanto ir Tolimosios Šiaurės regionuose, daugiausia dėmesio skirdamos hibridinėms grėsmėms, atsparumui ir pasirengimui bendriems veiksmams. Islandijos vyriausybė paskelbė, kad kitas kasmetis JEF valstybių vadovų susitikimas šalyje numatytas 2027 metų pavasarį.
