Rusijos užsienio reikalų ministerija šeštadienį, spalio 3 dieną, dar kartą paragino diplomatus ir kitus užsienio piliečius išvykti iš Ukrainos sostinės Kyjivo bei susilaikyti nuo kelionių į Ukrainą. Ministerija pagrasino, kad Rusijos pajėgos tęs „masinius atsakomuosius smūgius“.
Maskva perspėjimo nepaisiusiems žmonėms priskyrė atsakomybę
Rusijos URM pareiškė esanti susirūpinusi, kad ne visi užsieniečiai ir diplomatai paklausė ankstesnių įspėjimų. Ministerijos teigimu, Kyjive pasilikę asmenys sąmoningai kelia savo gyvybėms mirtiną pavojų, todėl atsakomybė už galimus neigiamus padarinius teksianti jiems patiems.
Maskva tvirtino, kad smūgiais Kyjive ir kituose Ukrainos miestuose taikosi į karinius objektus, atsakydama į Ukrainos atakas prieš Rusijos civilinę infrastruktūrą. Rusijos gynybos ministerija savo ruožtu teigė atakuojanti tik Ukrainos karinius bei energetikos objektus ir su jais susijusią infrastruktūrą.
Rusijos URM priminė panašų 2026 metų gegužę paskelbtą raginimą diplomatams ir užsieniečiams palikti Kyjivą. Miesto gyventojai tuomet taip pat buvo raginami nesiartinti prie karinės ir administracinės infrastruktūros.
Gegužės įspėjimas paskelbtas po smūgio profesinei mokyklai Rusijos okupuotame Starobilske, Ukrainos Luhansko srityje. Rusijos pateiktais duomenimis, per jį žuvo 21, o buvo sužeisti 63 žmonės.
Smūgis sustabdė eismą Kyjivo Šiauriniu tiltu
Spalio 3 dieną per Rusijos smūgį buvo apgadinta Kyjivo Šiaurinio tilto kelio danga ir troleibusų laidai, todėl eismas šiuo tiltu sustabdytas. Ukrainos sostinės meras Vitalijus Klyčko pranešė, kad žmonės nenukentėjo.
Ataka surengta po dvi dienas trukusių Rusijos smūgių, dėl kurių buvo visiškai arba iš dalies uždaryti trys iš šešių Kyjivo automobilių tiltų per Dniepro upę.
Rusijos gynybos ministerija prisiėmė atsakomybę už Šiaurinio tilto ataką. Ji tvirtino, kad tiltas naudojamas Ukrainos kariams ir kariniams kroviniams gabenti.
Vakarų ambasados rengia atsarginius perkėlimo planus
Britų dienraštis „The Guardian“ spalio 2 dieną pranešė, kad du aukšto rango Vakarų diplomatai patvirtino rengiamus atsarginius planus ambasadoms perkelti į Vakarų Ukrainos miestą Lvivą arba rytinę Lenkijos dalį, jeigu Rusija pradėtų sąmoningai atakuoti užsienio diplomatines atstovybes.
Pasak dienraščio, Vakarų diplomatai viešai teigė ketinantys likti Kyjive. Jų vertinimu, pasitraukimas suteiktų Maskvai propagandinę pergalę ir galėtų sudaryti įspūdį, kad sąjungininkai palieka Ukrainą.
Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Heorhijus Tychyj pareiškė, kad iki spalio 2-osios vakaro ministerija nebuvo gavusi nė vieno užsienio diplomatinės atstovybės prašymo ar pranešimo apie ketinimą išsikelti iš Kyjivo.
