Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininko pavaduotojas, konservatorius Žygimantas Pavilionis pirmadienį pareikalavo surengti neeilinį URK posėdį ir ištirti užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio veiksmus po to, kai paaiškėjo, jog rugsėjį Užsienio reikalų ministerija (URM) neoficialiai ragino Taivaną per savaitę pakeisti jo atstovybės Vilniuje pavadinimą.
Kokį slaptą sandorį nurodo „Delfi" žinios
Portalo „Delfi" duomenimis, rugsėjo 24 d. URM atstovai Taivaniečių atstovybės Vilniuje vadovei Constance H. Wang įteikė neformalų dokumentą, kuriame paragino Taivaną iki spalio 1 d. pakeisti atstovybės pavadinimą. Mainais Taivano pusei esą buvo siūlyta pasirašyti susitarimą dėl investicijų perspektyvų ir pradėti derybas dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo.
Ž. Pavilionis šiuos veiksmus pavadino „nusikalstamais" ir apkaltino K. Budrį vienašališkai priėmus sprendimą, apie kurį nebuvo informuoti Seimo nariai. Konservatorius teigė, kad ministras du metus viešai žadėjo skatinti abipuses investicijas su Taivanu, tačiau realiai jas blokuodavo, tiesiogiai susiedamas bet kokį ekonominį bendradarbiavimą su atstovybės pervadinimo sąlyga. Pavilionio vertinimu, tokie veiksmai gali pakenkti Lietuvos santykiams su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir šalies nacionaliniam saugumui.
Kaip kiti parlamentarai vertina ir ką sako komiteto vadovas
URK narys Karolis Neimantas iš partijos „Aušra" pareiškė teigiamai vertinantis galimą atstovybės pervadinimą į „Taipėjaus", nes tai atitiktų kitų Europos Sąjungos valstybių praktiką. Tačiau jis patvirtino, kad URK oficialios informacijos apie URM raginimus niekada negavo. Neimantas taip pat kritikavo bendradarbiavimo su Taivanu rezultatus: per penkerius metus nuo Taivaniečių atstovybės atidarymo 2021 m. laukto prekybos ir investicijų augimo nesulaukta.
URK pirmininkas Remigijus Motuzas pirmadienį informacijos nekomentavo, teigdamas pirma turįs patikrinti paskelbtus duomenis – nors rugsėjo pradžioje jis viešai tvirtino, kad Lietuva Taivaniečių atstovybės pervadinimo nesvarsto.
Kodėl pavadinimas tapo politiškai jautrus
2021 m. pabaigoje Vilniuje atidaryta Taivaniečių atstovybė – pirmoji Europoje su žodžiu „Taivaniečių" (ne įprastiniu „Taipėjaus") pavadinime – sukėlė aštrų Kinijos atsaką: Pekinas Lietuvai pritaikė diplomatinius ir ekonominius suvaržymus. Dabartinės Lietuvos Vyriausybės programoje numatyta normalizuoti santykius su Kinija, o pavadinimo keitimas laikomas viena iš galimų to sąlygų.
Taivano užsienio reikalų ministerija vasarį oficialiai pareiškė, kad Taipėjus su Vilniumi jokių pavadinimo pakeitimų nesvarsto, o Prezidentas Gitanas Nausėda kovą perspėjo, jog bet koks pakeitimas turi būti abipusiai suderintas ir kad diskusijų atnaujinimas gali rizikuoti atstovybės uždarymu.
