Pirmoji II pakopos pensijų fondų lėšų atsiėmimo banga parodė, kad papildomi pinigai gyventojų sąskaitose gali greitai virsti vartojimo išlaidomis. „Luminor“ banko duomenys rodo, kad gyventojai papildomas lėšas leido ne vien spontaniškiems pirkiniams, o dažnai rinkosi praktiškas ir ilgalaikę vertę kuriančias prekes. Kaip verslui pasiruošti kitam lėšų išmokėjimo etapui, pasakoja „Luminor” banko elektroninės prekybos skyriaus vadovas Justas Daujotas.
Pirmosios bangos metu labiausiai augusių e. prekybos kategorijų sąraše pirmauja automobilių dalys – fiksuotas 97 proc. augimas, lyginant su metų pradžios vidurkiu, taip pat namų, remonto ir sodo prekių kategorija, augusi 78 proc., augintinių prekių parduotuvių pardavimai, augę 52 proc. Viešbučių ir apgyvendinimo paslaugų kategorija augo 43 proc., grožio ir kosmetikos – 33 proc. Juvelyrikos, laikrodžių ir tauriųjų metalų kategorijoje fiksuotas 41 proc. augimas.
„Kai gyventojų sąskaitas pasiekia papildomos lėšos, įprastai dalis jų natūraliai virsta paklausa. Taip atsitiko ir šįkart – pirmoji banga parodė, kad augo tiek greito vartojimo, tiek praktiškesnės kategorijos. Tai ypač naudinga smulkiajam bei vidutiniam verslui (SVV), kuriam net ir trumpesnis paklausos padidėjimas gali reikšmingai didinti apyvartą. Todėl į šias tendencijas verta pažvelgti ne kaip į vienkartinį reiškinį, o kaip į galimybę pasiruošti kitam paklausos šuoliui“, – sako J. Daujotas.
Vien nuolaidų nepakanka
Didesnį gyventojų aktyvumą pastebėjo ir elektroninės parduotuvės „Sodasdarzas.lt“ sodo aplinkos kūrėjas Dainius Reklaitis. Jo teigimu, klientai papildomas lėšas dažniau leido ne trumpalaikiams pirkiniams, o praktiškiems sprendimams.
„Žmonės įprastai ieško ne tik prekės, bet ir aiškaus atsakymo, ką verta rinktis, kas tarnaus ilgiau ir kokį sprendimą geriau priimti. Manau, jog klientai rinkosi mus todėl, kad stengėmės būti arčiau žmogaus – orientavomės ne tik į pardavimą, bet ir į pagalbą bei konsultaciją. Pastebėjome, kad papildomas lėšas žmonės dažniau investavo į praktiškus ir ilgalaikius dalykus – šiltnamius, laistymo sistemas, aplinkos tvarkymą ar sodo prekes“, – pasakoja jis.
Verslo atstovo teigimu, mažesnės įmonės tokiose situacijose turi pranašumą, jei geba greitai reaguoti į klientų poreikius, pasiūlyti žmogiškesnį bendravimą ir lankstesnį aptarnavimą.
„Manau, kad dalis verslų per mažai komunikavo apie savo kuriamą naudą klientui. Vien akcijų ar nuolaidų šiandien dažnai nepakanka, nes žmonės papildomus pinigus leidžia atsakingiau ir labiau apgalvotai. Todėl savo ruožtu patys daug dėmesio skyrėme komunikacijai socialiniuose tinkluose ir stiprinome ilgalaikį ryšį. Taip siekėme, kad žmogus sugrįžtų dar ne kartą, taptų nuolatiniu klientu – mūsų tikslas buvo ne trumpalaikis pardavimų šuolis, o stabilus pasitikėjimo augimas“, – sako pašnekovas.
Impulsą pirkti pataria versti ryšiu
Pasak J. Daujoto, šis laikotarpis parodė, kad pinigų atsiradimas rinkoje verslui gali atnešti naudos, tačiau ilgalaikę vertę sukuria gebėjimas laiku tam pasiruošti ir išlaikyti klientą.
„Papildomi pinigai rinkoje savaime negarantuoja išaugusių pardavimų visiems. Laimi tie verslai, kurie geba būti matomi, aiškiai komunikuoti vertę ir parodyti klientui, kodėl vienas ar kitas pirkinys yra prasmingas. Todėl prieš kitą išmokėjimų bangą verslui verta iš anksto pagalvoti, ar klientas lengvai ras jūsų pasiūlymą, ar gaus aiškų atsakymą, įžvelgs vertę pirkti būtent dabar ir ar patys atlaikysite didesnį užsakymų srautą. Kitaip tariant, II pakopos pensijų lėšos gali padidinti vartojimo potencialą, bet galutinį rezultatą nulems pačių verslų pasirengimas tai paversti pardavimais“, – teigia jis.
