Briuselyje viešintis Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius susitiko su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte. Susitikimo metu buvo aptartas Aljanso rytinio flango saugumas, Lietuvos gynybos stiprinimas, NATO atsakas į augančias hibridines grėsmes ir kiti aktualūs klausimai.
Premjeras patvirtino, kad Lietuva ir toliau išliks „5 procentų klube“. Šiuo metu Lietuva tiesioginėms gynybos investicijoms skiria 5,38 proc. BVP, o įvertinus su gynyba susijusias investicijas, bendrai saugumui ir gynybai skiriama 6–7 proc. BVP. NATO Generalinis Sekretorius pažymėjo, kad Lietuva ne tik vykdo savo įsipareigojimus, bet ir kuria naują NATO standartą.
„Mūsų saugumas yra bendras, todėl ir atsakas turi būti kolektyvinis. NATO vienybė yra didžiausias mūsų strateginis pranašumas. Aljansas daro Lietuvą saugesnę, o Lietuva savo ruožtu stiprina Aljansą – ne tik skirdama rekordinį finansavimą gynybai, bet ir kurdama konkrečius pajėgumus, būtinus patikimam atgrasymui“, – sakė M. Sinkevičius.
Lietuvos prioritetas išlieka nuolatinis Vokietijos brigados dislokavimas šalyje iki 2027 m., o infrastruktūros kūrimas vyksta pagal planą. Taip pat aptartas JAV karinių pajėgų buvimas Lietuvoje. M. Sinkevičius pabrėžė, kad ilgalaikis Vokietijos ir JAV įsitraukimas yra esminė patikimo atgrasymo rytiniame flange dalis.
„Mūsų tikslas – iki 2030 metų turėti visiškai sukomplektuotą nacionalinę diviziją, stiprią oro ir priešraketinę gynybą bei kitus NATO gynybos planams būtinus pajėgumus. Tačiau saugumas yra bendras Aljanso įsipareigojimas, todėl būtina, kad visos sąjungininkės kuo greičiau didintų pagrindines gynybos išlaidas“, – sakė M. Sinkevičius.
Premjeras pasveikino sprendimą pereiti nuo oro policijos prie oro gynybos misijos Baltijos šalyse, pabrėždamas, kad tai svarbus žingsnis stiprinant gebėjimą greitai reaguoti į grėsmes. Lietuva siekia didesnio NATO oro pajėgumų ir oro erdvės stebėjimo bei valdymo priemonių buvimo regione.
M. Sinkevičius akcentavo, kad Rusijos hibridinės atakos turi būti traktuojamos kaip tikslinga ir sisteminga veikla prieš NATO, o ne pavieniai incidentai.
Susitikime taip pat aptarta saugumo situacija Baltarusijoje, NATO branduolinio atgrasymo svarba ir būtinybė remti Ukrainą. Lietuva įsipareigoja toliau skirti ne mažiau kaip 0,25 proc. BVP per metus karinei paramai Ukrainai.
Premjeras pristatė Lietuvos siekį užbaigti Konstitucijos pataisos procedūrą, kuri leistų pilnavertiškai dalyvauti NATO kolektyvinės gynybos ir atgrasymo susitarimuose.
