Rusija gavo naują Šiaurės Korėjos balistinių raketų partiją ir rengia jų padalinio dislokavimą Voronežo srityje, Rusijos vakaruose netoli Ukrainos. Ukrainos karinės žvalgybos duomenimis, 2026 metų liepą Maskva turėjo apie 50 raketų KN-23, KN-24 ir naujųjų KN-30, galinčių pasiekti taikinius septyniuose Ukrainos regionuose.
Voronežo srityje rengiamas šešių paleidimo įrenginių padalinys
Rusija Voronežo srityje pradėjo ruoštis Šiaurės Korėjos raketų padalinio dislokavimui. Jam numatyti šeši mobilieji paleidimo įrenginiai ir iki 120 balistinių raketų.
Vis dėlto 120 raketų skaičius reiškia planuojamą padalinio pajėgumą, o ne patvirtintą vietoje jau esančių ginklų kiekį. Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Andrijus Černiakas rugpjūčio 5 dieną sakė, kad galutinė dislokavimo konfigūracija ir raketų skaičius dar turėtų būti suderinti per aukšto lygio derybas rugsėjį.
A. Černiako teigimu, padalinį sudarys apie 90 Šiaurės Korėjos kariškių. Jie veiks Rusijos kariuomenės 112-osios raketų brigados struktūroje ir kartu su jos personalu aptarnaus paleidimo įrenginius.
Dar iki šio pareiškimo Pchenjanas Maskvai buvo perdavęs naują 40 raketų KN-23 ir KN-24 partiją bei atsiuntęs jas aptarnausiantį personalą. Rusija šių tipų Šiaurės Korėjos raketas prieš Ukrainą naudoja nuo 2023 metų pabaigos. Ukrainos žvalgyba vertino, kad iki 2025 metų rugpjūčio Šiaurės Korėja Rusijai jų perdavė apie 150.
JAV pareigūnas naujienų agentūrai „Reuters“ patvirtino, kad Vašingtonas žino apie Šiaurės Korėjos padalinio dislokavimą, tačiau daugiau informacijos nepateikė. JAV Centrinė žvalgybos valdyba (CŽA) komentuoti atsisakė.
Rusijos gynybos ministerija ir Šiaurės Korėjos atstovybė Jungtinėse Tautose į rašytinius „Reuters“ prašymus pakomentuoti neatsakė. Todėl Maskva ir Pchenjanas šios informacijos oficialiai nei patvirtino, nei paneigė.
Naujoji KN-30 galėtų smogti toliau nuo Ukrainos sienos
KN-30, dar vadinama „Hwasong-11C“, yra padidinta ir modernizuota KN-23 raketos versija. Jos ilgis vertinamas maždaug 10,1–10,2 metro, o skersmuo – apie 1,26 metro. KN-23 yra mažesnė: jos ilgis siekia apie 8,77 metro, skersmuo – 1,1 metro.
Skelbiamas KN-30 veikimo nuotolis siekia 600–900 kilometrų. Tai leistų Rusijai paleidimo įrenginius laikyti toliau nuo Ukrainos sienos ir vis tiek atakuoti taikinius centrinėje šalies dalyje.
Ukrainos žvalgybos vertinimu, iš Voronežo srities Šiaurės Korėjos raketos galėtų pasiekti Sumų, Charkivo, Černihivo, Poltavos, Kyjivo, Dnipropetrovsko ir Zaporižios sritis. Konkretus pasiekiamas plotas priklausytų nuo raketos tipo ir tikslios paleidimo vietos.
Šiaurės Korėja teigia, kad KN-30 kovinė galvutė gali sverti iki 2,5 tonos, tačiau šis rodiklis nėra visiškai nepriklausomai patvirtintas. Tokia didelė kovinė galvutė leistų raketą naudoti prieš stambius stacionarius objektus, tarp jų pramonės įmones, energetikos ir transporto infrastruktūrą bei sandėlius.
Iki rugpjūčio 20 dienos nebuvo patvirtinta, kad Rusija būtų panaudojusi KN-30 prieš Ukrainą. JAV įsikūręs Karo studijų institutas taip pat nurodė nematęs tokio panaudojimo įrodymų.
Papildomos raketos didintų spaudimą Ukrainos oro gynybai
Balistines raketas Ukrainai ypač sunku perimti. „Reuters“ pažymėjo, kad KN-23 ir KN-24 gali stabdyti JAV gaminamos oro gynybos sistemos „Patriot“ arba analogiškos priešraketinės sistemos, tačiau Ukraina jų turi ribotai.
Ukrainos ekspertai pabrėžia, kad Šiaurės Korėjos raketos yra mažiau tikslios už rusiškas „Iskander-M“. Galimi šimtų metrų ar net kelių kilometrų nuokrypiai kartu su didelėmis kovinėmis galvutėmis didina pavojų civiliams gyventojams.
Karo studijų instituto vertinimu, papildomos Šiaurės Korėjos raketos leistų Rusijai intensyvinti balistinius smūgius arba ilgiau išlaikyti dabartinį jų dažnį. Kartu Maskva galėtų taupyti savo „Iskander-M“, oro gynybos sistemų S-400 raketų ir hipergarsinių raketų „Zircon“ atsargas.
