Su Lietuvoje dislokuojama Vokietijos brigada kuriami žvalgybos pajėgumai bus naudingi ne tik jos kariams, bet ir Lietuvos saugumui, lapkričio 3 dieną pareiškė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis.
Elektroninė žvalgyba padės anksčiau atpažinti grėsmes
Pasak D. Matulionio, elektroninės žvalgybos priemonės pirmiausia bus skirtos Vokietijos brigados kariams apsaugoti, tačiau kartu sustiprins Lietuvos išankstinio perspėjimo sistemą ir gebėjimą greitai atpažinti kylančias grėsmes.
Patarėjas neatskleidė, kokiomis konkrečiomis Vokietijos techninėmis galimybėmis galėtų naudotis Lietuva ir kokia apimtimi abi šalys dalytųsi surinkta žvalgybine informacija.
D. Matulionio teigimu, šiuo metu neplanuojama kartu su Vokietija steigti platesnio regioninio žvalgybos ir ankstyvojo perspėjimo centro. Lietuva jau turi savo pajėgumų ir keičiasi informacija su sąjungininkais, o gausesnis jų buvimas šalyje turėtų padidinti visos perspėjimo sistemos veiksmingumą.
Vokietijos kariai stebės Kaliningradą ir Baltarusiją
Apie numatomus Vokietijos brigados elektroninės kovos pajėgumus spalio 28 dieną pranešė naujienų agentūra „Reuters“, rėmusis Vokietijos kariuomenės Kibernetinės ir informacinės erdvės tarnybos inspektoriumi viceadmirolu Thomasu Daumu.
Šie pajėgumai turės iš anksto perspėti apie karinę veiklą su Lietuva besiribojančioje Rusijos Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje. Vokietijos kariai rinks informaciją apie abiejų valstybių karinių signalų siųstuvus ir radarų sistemas.
Surinkti duomenys bus naudojami Vokietijos ir jos sąjungininkių elektroninės kovos duomenų bazėms atnaujinti. T. Daumas aiškino, kad jose užregistravus, pavyzdžiui, naują Baltarusijoje atsiradusį radarą, apie jį galėtų būti informuotos sąjungininkų sistemos.
Viceadmirolo vertinimu, Rusijos veikla kai kuriose Europos dalyse pasiekė „antrąjį etapą“, kuriame siekiama pakenkti neperžengiant atviro ginkluoto konflikto slenksčio. Kibernetinės ir informacinės erdvės padėties jis nebelaiko taikos būsena.
Lietuvos ir Vokietijos vienetai išbando naujas priemones
Vokietijos kariuomenė Lietuvoje bando bepiločių orlaivių aptikimo priemones, signalų perėmimo įrangą, trukdytuvus ir jutiklius. Pastarieji mūšio lauko informaciją perduoda nuotoliniu būdu dirbantiems analitikams.
Lietuvos kariuomenė spalio 29 dieną paskelbė, kad abiejų šalių elektroninės kovos vienetai pratybose „Vigilant Owl 2026“ mokosi naudoti vokiškus elektromagnetinės kovos jutiklius. Dešimtyje Lietuvos savivaldybių iki gruodžio 4 dienos vykstančių pratybų pagrindinis tikslas – žvalgant elektromagnetinį spektrą iš anksto aptikti priešiškus veiksmus.
T. Daumas pabrėžė būtinybę realiuoju laiku pastebėti pokyčius už Lietuvos sienos, įskaitant naujų radarų ar oro gynybos sistemų dislokavimą, ir nuolat atnaujinti elektromagnetinės aplinkos vaizdą.
Lietuvos kariuomenės Kibernetinės gynybos valdybos vado pulkininko Vytauto Sriubo teigimu, bendros pratybos gerina elektromagnetinio spektro žvalgybos kompetenciją, sąveiką su sąjungininkais, patikimą vadovavimą ir ryšius.
Vokietijos brigadą Lietuvoje numatyta išplėsti iki maždaug 5 tūkst. karių ir civilių. Visišką operacinį pajėgumą ji turi pasiekti 2027 metais.
