Lietuva šiuo metu neplanuoja papildomai skolintis antidroninei gynybai stiprinti, lapkričio 3 d. pareiškė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis. Pasak jo, oro gynybai bus skiriamos nacionalinio biudžeto lėšos, o iš Europos Sąjungos Lietuva toliau sieks gauti subsidijų.
Oro gynybai skirs nacionalinio biudžeto lėšų
D. Matulionis „Žinių radijui“ sakė, kad, atsižvelgiant į dabartinę valstybės biudžeto padėtį, pasiūlymas imti naują paskolą šiuo metu nėra tinkamiausias. Paklaustas, ar Lietuva ketina papildomai skolintis būtent antidroninei gynybai, jis patvirtino, kad tokių planų kol kas nėra.
„Mūsų nacionaliniai asignavimai bus ir reikės juos tinkamai paskirstyti taip, kad oro gynybai būtų skiriamas didelis dėmesys“, – teigė prezidento patarėjas.
Anot jo, Lietuva ir vėliau kreipsis dėl galimo ES finansavimo, tačiau pirmenybę teiks subsidijoms, o ne paskoloms. Galimybių gauti papildomų subsidijų, D. Matulionio vertinimu, gali atsirasti derantis dėl naujos ES daugiametės finansinės programos.
Baltijos šalys prašė 500 mln. eurų
Lietuva, Latvija ir Estija rugsėjo pabaigoje paprašė Europos Komisijos skubiai skirti 500 mln. eurų antidroninei gynybai stiprinti. Kreipimąsi pateikė Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas, Estijos gynybos ministras Martinas Heremas ir Latvijos gynybos ministras Raivis Melnis. Baltijos šalys tikėjosi lėšas gauti iki 2026 metų pabaigos.
D. Matulionio teigimu, bendru kreipimusi siekta ne vien finansavimo. Baltijos valstybės taip pat norėjo atkreipti visos ES dėmesį į antidroninės gynybos problemos mastą ir pasiekti bendrą europinį sutarimą dėl būtinybės stiprinti šiuos pajėgumus.
Europos Komisija atsakė, kad baigiantis dabartiniam ES biudžeto laikotarpiui jame nėra tokio dydžio papildomų finansavimo šaltinių. Todėl Baltijos šalims pasiūlyta naudotis SAFE lengvatinėmis gynybos paskolomis.
Lietuvos premjeras Mindaugas Sinkevičius tokį atsakymą pavadino nuviliančiu. Jo teigimu, siūlymas pasinaudoti SAFE iš esmės reiškia raginimą dar daugiau skolintis, nors skolą vėliau vis tiek reikės grąžinti.
Lietuva jau yra pasiskolinusi 6,375 mlrd. eurų
SAFE yra laikina ES gynybos paskolų priemonė, veiksianti iki 2030 metų pabaigos. Jos bendra apimtis visoms ES valstybėms narėms siekia 150 mlrd. eurų. Europos Komisijos narys Andrius Kubilius nurodė, kad po pirmojo finansavimo etapo liko 21 mlrd. eurų ir Komisija ketina paskelbti naują kvietimą šioms paskoloms gauti.
Lietuva gegužės 9 d. jau pasirašė sutartį dėl 6,375 mlrd. eurų SAFE paskolos. Todėl D. Matulionio pareiškimas reiškia, kad neplanuojama papildomai skolintis antidroninei gynybai, o ne atsisakyti anksčiau sudarytos paskolos sutarties.
Esama SAFE paskola suteikta 45 metams, jos pagrindinės sumos grąžinimui taikomas dešimties metų atidėjimas, o palūkanos atitinka Europos Komisijos skolinimosi sąlygas. Lietuvos pateiktame plane numatyta šias lėšas naudoti sausumos pajėgų divizijai, amunicijos atsargoms, Baltijos gynybos linijai ir kitiems kariuomenės pajėgumams vystyti.
Atskirai nuo Baltijos šalių prašytų 500 mln. eurų Europos Komisija spalį skyrė 130 mln. eurų ES išorės sienų dronų ir antidroninėms priemonėms. Šis finansavimas padalytas Lietuvai, dar penkiolikai ES valstybių ir Norvegijai. Projektai skirti oro stebėjimui, neteisėtos dronų veiklos aptikimui ir reagavimo pajėgumams, o lėšomis bus galima naudotis iki 2029 metų gruodžio 31 dienos.
