Ukrainos valstybinė energetikos grupė „Naftogaz“ pranešė, kad per praėjusią savaitę Rusijos dronai ir raketos jos objektams keliose šalies srityse smogė 13 kartų, o vienas objektas buvo atakuotas kelis kartus. Bendrovės teigimu, smarkiai apgadinta įranga ir gamybos pajėgumai, dalis dujų gavybos gręžinių sustabdyti, tačiau darbuotojai nenukentėjo.
Smūgių dažnis dvigubai viršija praėjusios žiemos rodiklį
Praėjusios savaitės atakų skaičius daugiau nei dvigubai viršijo panašios savaitės rodiklį pernai žiemą — nors šildymo sezonas Ukrainoje dar net neprasidėjęs. Nuo šių metų pradžios „Naftogaz“ objektai buvo atakuoti iš viso 293 kartus, o per pirmuosius septynis mėnesius sunaikinti 37 objektai: 32 degalinės ir penki dujų gavybos kompleksai.
Laikinasis „Naftogaz“ vadovas Serhijus Fedorenka teigė, kad atakomis siekiama padaryti kuo didesnę žalą Ukrainos infrastruktūrai dar prieš šildymo sezoną. Pasak jo, nuo 2022 metų žuvo 312 bendrovės darbuotojų.
Rusija nuolat atakuoja Ukrainos elektros tinklą nuo pat plataus masto invazijos pradžios, tikėdamasi palaužti ukrainiečių ryžtą kovoti — atimdama iš civilių elektrą, šildymą ir vandentiekį per atšiaurius žiemos mėnesius. Ukrainos pareigūnai, teigiantys, kad Maskva naudoja žiemą kaip ginklą, nuogąstauja, jog kampanija tęsis ir artėjančiais šaltesniais mėnesiais.
Kasykloje Dnipropetrovsko srityje žuvo 52 metų kalnakasys
Anglies kasybos ir elektros gamybos bendrovė DTEK, prisistatanti kaip didžiausia privati investuotoja Ukrainos energetikos sektoriuje, pranešė, kad per Rusijos ataką vienoje jos kasyklų kilo gaisras ir žuvo 52 metų vyras.
Pirmadienį, rugpjūčio 17 dieną, Rusijos dronai atakavo DTEK kasyklos teritoriją Dnipropetrovsko srityje pietryčių Ukrainoje. Žuvusysis — 52 metų kalnakasys Valentynas Kapitanovas, dar vienas 47 metų darbuotojas buvo sužeistas. Bendrovės infrastruktūra smarkiai apgadinta.
Pareigūnams pirmadienį apibendrinant naktinių atakų duomenis pranešta, kad per Ukrainos tolimojo nuotolio smūgius Rusijoje žuvo septyni žmonės, o Ukrainoje po Rusijos pajėgų atakų žuvo penki civiliai.
Maskvoje atidėtas karinės muzikos festivalis Raudonojoje aikštėje
Kariams įstrigus dėl dronų ir robotų maždaug 1 250 kilometrų ilgio fronto linijoje, tiek Rusija, tiek Ukraina plečia oro kampanijas ir kuria naujus ilgojo nuotolio ginklus. Sekmadienį Ukraina paleido į Rusiją daugiau nei 800 ilgojo nuotolio dronų, o naktį prieš pirmadienį link Maskvos regiono skriejo apie 620 dronų. Ukrainos dronai taip pat sėkmingai taikėsi į didžiausios Rusijos internetinės mažmenininkės „Wildberries“ sandėlius net už 2 tūkst. kilometrų nuo Ukrainos sienos — rugpjūčio 16 dieną per vieną didžiausių atakų prieš Maskvos sritį apgadintas 250 tūkst. kv. metrų sandėlis Koledine.
Rusijos sostinei atsidūrus Ukrainos dronų pasiekiamumo zonoje, tarptautinio karinės muzikos festivalio „Spaso bokštas“ („Spasskaja bašnia“) organizatoriai pirmadienį socialiniuose tinkluose pranešė, kad renginys dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių atidedamas kitiems metams. Festivalis Maskvos centre, Raudonojoje aikštėje, turėjo vykti rugpjūčio 21–30 dienomis, dabar jis perkeltas į 2027 metus, konkrečių priežasčių nenurodant. Gegužę Rusijos institucijos pirmą kartą per beveik du dešimtmečius gerokai sumažino kasmetinių Pergalės dienos iškilmių Raudonojoje aikštėje mastą, žingsnį aiškindamos „dabartine operatyvine padėtimi“.
Kyjivui trūksta „Patriot“ perėmėjų prieš žiemą
Jungtinių Tautų duomenimis, Rusijos pajėgos vis dažniau smogia daugiabučiams, uostams, mokykloms ir ligoninėms bei jau pražudė beveik 17 tūkst. civilių. JT Žmogaus teisių stebėsenos misija nustatė, kad liepą Ukrainoje žuvo 437 civiliai ir 2 610 buvo sužeisti — 70 proc. daugiau nei 2025 metų liepą ir 30 proc. daugiau nei birželį. Tai didžiausias mėnesio civilių aukų skaičius nuo 2022 metų kovo. Per pirmuosius septynis šių metų mėnesius užfiksuota 12 477 civilių aukos: 1 839 žuvusieji ir 10 638 sužeistieji, arba 44 proc. daugiau nei tuo pačiu 2025 metų laikotarpiu.
Rusija pasinaudojo tuo, kad Ukrainai smarkiai trūksta JAV gamybos oro gynybos sistemų „Patriot“ raketų perėmėjų — vienintelio būdo atremti balistines raketas. Kyjivas prašo šimtų PAC-2 ir PAC-3 perėmėjų, tačiau Europoje jų atsargos senka dar prieš laukiamą žiemos smūgių bangą. Ukraina kuria savo balistinę raketą atkirčiui ir kartu su Europos šalimis plėtoja antibalistines oro gynybos sistemas; nuo 2022 metų vasario ji išlieka smarkiai priklausoma nuo užsienio karinės pagalbos, nors šalies viduje gamina vis daugiau ginkluotės.
