Remiantis naujausiais biržos „Baltpool“ duomenimis, 2025/2026 m. šildymo sezonas Baltijos biomasės rinkoje atskleidė reikšmingus skirtumus tarp regiono valstybių. Jose pastebimai skyrėsi tiek prekybos apimtys, tiek kainų dinamika, kurią įtakojo rinkos struktūra, oro sąlygos ir pirkimų strategijos.
Pagrindinės sezono tendencijos buvo pristatytos regiono didžiausiame biomasės sektoriaus renginyje „Baltpool Biomass Day’26”, kur ekspertai nustatė, kad didžiausi kainų svyravimai buvo stebimi rinkose, kuriose didesnė trumpalaikių sutarčių dalis.
Latvijoje biomasės kainos išliko stabiliausios, o Lietuvoje pastebėtas spartesnis augimas.
„Baltijos šalių duomenys aiškiai parodo skirtingas rinkos tendencijas. Latvijoje biomasės prekybos apimtis išaugo 23 %, pasiekdama 0,6 TWh – tai buvo sparčiausias augimas regione. Lietuvoje augimas buvo nuosaikesnis – 4,5 % ir pasiekė 4,5 TWh. Tuo tarpu Estijoje stebima priešinga tendencija – apimtis sumažėjo 24 %, iki 0,35 TWh“, – renginyje pažymėjo „Baltpool“ prekybos vadovas Vaidotas Jonutis.
Dar ryškesni skirtumai buvo pastebimi kainų dinamikoje. Latvijoje sezoninė vidutinė kaina siekė apie 23 eurus už MWh ir buvo 3 % didesnė nei prieš metus. Lietuvoje vidutinė kaina pakilo iki 25,13 euro/MWh, arba 13 %, o Estijoje biomasės kaina padidėjo 8 % iki 24 eurų/MWh.
Žiemą Latvijoje reikšmingų kainų šuolių nebuvo pastebėta. Tuo tarpu Lietuvoje trumpam ji pakilo iki maždaug 40 eurų/MWh ir tokiame lygyje išsilaikė apie dvi savaites. Šiuo laikotarpiu buvo pristatyta iki 10 % viso sezono apimties, todėl trumpalaikis kainų šuolis turėjo tik nedidelį poveikį sezoninei vidutinei kainai.
„Didžioji dalis sezonui reikalingos biomasės buvo nupirkta jau vasarą, sudarant ilgalaikes sutartis, kai kainos buvo mažesnės. Likusi apimtis buvo įsigyta šildymo sezono metu, naudojant trumpalaikes sutartis, kuriose kainų svyravimai buvo didesni. Iš viso žiemos sezoną biržoje „Baltpool” sudarytų sandorių ietvaros buvo pristatyta 5,57 milijono MWh skiedrų energijos, kurių bendra vertė siekė 140 milijonų eurų. Svertinis vidutinis kainos lygis siekė 25,12 euro/MWh. Latvija bendroje Baltijos rinkoje išsiskyrė stabilią rinkos dalimi ir santykinai nedideliais kainų svyravimais“, – pabrėžė V. Jonutis.
Prieš šildymo sezoną sudarytų ilgalaikių sutarčių kainos visose Baltijos valstybėse buvo panašios – apie 20-22 eurus/MWh. Tai patvirtina, kad pradinis kainų lygis regione buvo santykinai vienodas. Skirtumai susidarė būtent sezono metu. Latvijoje ir Estijoje biržoje nebuvo pastebėta esminių kainų svyravimų, o tai greičiausiai paaiškinama didesne ilgalaikių sutarčių dalimi šiose rinkose.
Biomasės rinkos eksperto vertinimu, vienas iš pagrindinių kainų raidą įtakojančių faktorių regione buvo sutarčių struktūra. Rinkose, kuriose didesnę dalį sudaro ilgalaikės sutartys, pavyzdžiui, Latvijoje, kainų svyravimai buvo gerokai nuosaikesni.
„Tai patvirtina, kad rinkos, kuriose didelė dalis biomasės yra nupirkta savalaikiai, yra mažiau paveiktos trumpalaikių kainų svyravimų. Sezoninė vidutinė kaina daug tiksliau atspindi realią rinkos situaciją nei trumpalaikiai SPOT kainų šuoliai“, – aiškino V. Jonutis.
Rinkos dinamiką įtakojo sezono aplinkybės
Biomasės kainų skirtumus lėmė ne tik paklausa, bet ir oro sąlygos bei bendras pasirengimas sezonui, įskaitant gamybos pajėgumus ir tiekimo galimybes. Temperatūros rodikliai rodo, kad įprastame diapazone nuo +10 iki –5 °C žiemos sąlygos iš esmės buvo panašios į ankstesnius metus. Tačiau 2025/2026 m. sezoną reikšmingai išaugo valandų skaičius, kai oro temperatūra nukrito žemiau –5 °C.
Biomasės rinka veikia cikliškai – investicijos atliekamos iš anksto, bet galutinę kainą įtakoja sezono faktinės aplinkybės. Rinkos jautrumą papildomai padidino ribotos biomasės saugojimo galimybės, kurios sumažino gebėjimą elastingai reaguoti į trumpalaikius tiekimo sutrikimus.
„Šiuo metu didžioji dalis šios rizikos tenka tiekėjams, tačiau ilgainiui ji turėtų būti labiau subalansuota tarp pirkėjų ir pardavėjų. Vienas iš sprendimų galėtų būti įvairesnė sutarčių struktūra – geresnė pusiausvyra tarp ilgalaikių ir indeksuotų sutarčių“, – pažymėjo V. Jonutis. „Šiuo metu indeksuotos sutartys sudaro santykinai nedidelę rinkos dalį, tačiau jos leidžia kainą pririšti prie rinkos indeksų ir mažina staigių svyravimų įtaką. Jų kaina yra susijusi su „Baltpool“ SPOT kainų indeksu, taip apjungiant trumpalaikių sutarčių elastingumą su ilgalaikėms sutartims būdingu subalansuotu rizikos pasidalijimu“, – pridūrė jis.
Nākamo sezonu tirgus dalībnieki vērtē piesardzīgi
Tirgus dalyviai jau vertina 2026/2027 m. sezono prognozes, kurias vis dar įtakoja tarptautinė situacija. Energoresursų kainos išlieka aukštos – gamtinių dujų, naftos ir anglių rinkas vis dar įtakoja geopolitiniai faktoriai. Savo ruožtu dyzelinio kuro kaina Baltijos šalyse per metus išaugo apie 30 %, tiesiogiai padidindama biomasės gamybos sąnaudas.
„Tokiomis aplinkybėmis ilgalaikių sutarčių kainų nustatymui vis didesnę reikšmę galėtų turėti vadinamasis saugojimo sąnaudų metodas, kai kaina yra grindžiama aktualiomis sąnaudomis. Tai reiškia, kad ilgalaikių sutarčių sudarymas gali tapti sudėtingesnis, bet rinkos stabilumas vis labiau priklausys nuo pirkimų strategijos“, – aiškino V. Jonutis.
„Artėjant naujam sezonui, rinkos dalyviams reikės pasirinkti pusiausvyrą tarp stabilumo, kurį užtikrina įvairi sutarčių struktūra, ir rizikų, kurios kyla pasikliaujant trumpalaike rinka“, – reziumė biomasės rinkos ekspertas.
Apie „Baltpool“
„Baltpool“ yra tarptautinė biomasės birža ir rinkos operatorius, įkurtas 2012 m. kaip pirmoji Europoje organizuota biomasės prekybos platforma. Įmonė kuria skaitmeninius ir standartizuotus rinkos sprendimus, kurie užtikrina tvarų ir efektyvų bioenergijos tiekimą, įvesdama skaidrumą, stabilumą ir patikimumą susiskaidžiusiose biomasės rinkose. „Baltpool“ aktyviai veikia visame Baltijos jūros regione, remdama energetinę nepriklausomybę ir perėjimą prie bioenergijos, kaip dalį integruotos energijos sistemos. Birža veikia Lietuvos valstybės reguliavimo priežiūroje ir yra dalis Lietuvos valstybei priklausančios energijos perdavimo ir mainų įmonių grupės „EPSO-G“. 2026 m. balandį įmonė paskelbė apie strateginės partnerystės pradžią su Europos energijos birža (EEX), siekdama plėtoti skaidrią, organizuotą ir efektyvią biokuro rinką Vokietijoje. Daugiau informacijos: www.baltpool.eu
