Spalio 19 d., 10 val. Seime vyks Seimo narių Jurgitos Sejonienės ir Paulės Kuzmickienės spaudos konferencija „Planuojama ilgalaikės priežiūros reforma: kodėl kyla grėsmė slaugai namuose ir paslaugų prieinamumui?“
Svarstant Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) bei Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pristatytus Ilgalaikės priežiūros įstatymo pakeitimus, kyla svarbių klausimų dėl slaugos ir kitų paslaugų namuose prieinamumo, jų finansavimo bei šiandien veikiančių specialistų komandų ateities.
Siūlomais pakeitimais numatoma labiau integruoti socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas, o jų finansavimą užtikrinti ne tik Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), bet ir valstybės bei savivaldybių biudžetų ir pačių pacientų lėšomis. Taip pat keičiama paslaugų poreikio vertinimo tvarka ir slaugos paslaugų teikimo trukmė.
Nors socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų integravimas gali padėti geriau atliepti žmonių poreikius, J. Sejonienė ir P. Kuzmickienė pabrėžia, kad būtina iš anksto įvertinti, kaip siūlomi pakeitimai paveiks pacientus, jų artimuosius, sveikatos priežiūros specialistus ir visą sistemą.
Mažiau paslaugų namuose – didesnė našta gydymo įstaigoms ir pacientams?
Praėjusiais metais Lietuvoje PSDF lėšomis apmokamas ambulatorines paslaugas gavo daugiau nei 70 tūkst. pacientų. Jeigu dėl pasikeitusio finansavimo, paslaugų organizavimo ar jų poreikio vertinimo pagalba namuose taptų sunkiau prieinama, pacientams gali tekti dažniau kreiptis į poliklinikas, ligonines ar skubiosios pagalbos skyrius. Gydytojai nerimauja, kad tai padidintų ir taip didelį gydymo įstaigų darbo krūvį bei ilginti laukimo laiką.
Susirūpinimą kelia ir galimas didesnis finansinis krūvis pacientams, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, kurių pajamos dažnai yra ribotos, o pagalbos poreikis – didelis. Jei dalį paslaugų išlaidų teks padengti patiems žmonėms, būtina aiškiai įvertinti, ar tai nesukurs papildomų kliūčių gauti būtiną priežiūrą namuose.
Socialinių partnerių įtraukimas – būtina reformos sąlyga
Spaudos konferencijos organizatoriai atkreipia dėmesį, kad socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų sistemų sujungimas gali būti prasmingas žingsnis, tačiau sprendimai turi būti priimami įvertinus praktinę specialistų patirtį bei pačių paslaugų gavėjų poreikius.
„Matome, kad poreikis jungti socialines ir sveikatos priežiūros sistemas yra pagrįstas, tačiau labai svarbu, kaip tai bus įgyvendinta. Negalime apsimesti, kad visuomenė nesensta ir kad vyresniems žmonėms paslaugų nereikia. Turime užtikrinti, kad pagalba būtų prieinama ir finansiškai įkandama, o sprendimai būtų priimami įsiklausant į socialinių partnerių pasiūlymus, o ne formaliai perkeliant atsakomybes iš vienos institucijos kitai“, – teigia J. Sejonienė.
Reforma turi prasidėti nuo žmogaus poreikių
„Ar ilgalaikės priežiūros reforma netaps reforma, po kurios pacientai liks be slaugos, slaugytojai – be darbo, o ligoninės – su dar didesniais pacientų srautais? Jei žmogus nebegaus jam būtinos pagalbos namuose, jis bus priverstas ieškoti jos ir taip apkrautose gydymo įstaigose. Neaišku ir tai, kas nutiks šiandien veikiančioms slaugos komandoms, jų darbuotojams ir per daugelį metų sukurtai infrastruktūrai. Reformos sėkmė matuojama ne pakeistais teisės aktais ar funkcijų perdavimu, o tuo, ar žmogus sulaukia pagalbos tada, kai jos labiausiai reikia. Šiandien kyla rimta rizika, kad tos pagalbos jam teks laukti ilgiau“, – teigia Baltijos paliatyviosios priežiūros asociacijos (Baltic Palliative Care Association) pirmininkas Marius Čiurlionis.
Spaudos konferencijos organizatoriai atkreipia dėmesį, kad ilgalaikės priežiūros sistemos negalima vertinti vien per finansavimo ar atsakomybių perskirstymo prizmę, būtina daugiau dėmesio skirti prevencijai ir savarankiškumo išsaugojimui. Ypač svarbu įvertinti šalių, kurių demografinė situacija, finansavimo modeliai ir visuomenės poreikiai panašūs į Lietuvos, patirtį bei pritaikyti pasiteisinusius sprendimus mūsų šaliai.
„Senėjančioje visuomenėje ilgalaikės priežiūros reforma turėtu savo esme atliepti iššūkį- kaip padėti žmogui kuo ilgiau išlikti savarankiškam ir gyventi savo namuose. Dviračio išradinėti nereikia, imkime Skandinavijos šalių patirtį, kur prioritetas teikiamas prevencijai, reabilitacijai ir pagalbai namuose“, – pabrėžia P. Kuzmickienė.
Seimo narės ragina reformos rengėjus įsiklausyti į socialinių partnerių siūlymus ir užtikrinti, kad pertvarkos centre būtų žmogus – jo poreikiai, galimybė gauti pagalbą laiku ir teisė oriai gyventi savo namuose. Ilgalaikės priežiūros reforma turi būti kuriama remiantis duomenimis, specialistų patirtimi, socialinių partnerių pasiūlymais ir gerąja kitų šalių praktika.
Spaudos konferencijoje dalyvauja J. Sejonienė ir P. Kuzmickienė, Seimo narės, Marius Čiurlionis, Baltijos paliatyviosios priežiūros asociacijos (Baltic Palliative Care Association) pirmininkas, Giedrė Baršauskienė, Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos atstovė, Neringa Čiakienė, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė, Vida Augustinienė, Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos (LPOAT) pirmininkė, Auristida Gerliakienė, Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos narė, Ingrida Veitienė, Jūrininkų poliklinikos Pagalbos namuose tarnybos vadovė, Justinas Barkus, medicinos paslaugų centro „SolviMeda“ vadovas, Andrej Rudanov, nevyriausybinės organizacijos „European Life Science & Knowledge Institute“ (ELSKI) partneris.
Spaudos konferencijos transliacija: 2026-10-19 Seimo narių Jurgitos Sejonienės ir Paulės Kuzmickienės spaudos konferencija.
