Europarlamentaras Virginijus Sinkevičius Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pradėtą vadinamojo antrojo muftiato veiklos vertinimą pavadino populistiniu mėginimu kovoti su migracijos politikos pasekmėmis. Pasak politiko, galimos radikalizacijos pavojų būtina tikrinti, tačiau Lietuva pirmiausia turėtų iš esmės peržiūrėti savo migracijos politiką.
Sinkevičius atsakomybę sieja su valstybės sprendimais
V. Sinkevičius trečiadienį „Žinių radijui“ sakė, kad svarbu aiškintis, ar kuri nors Lietuvoje veikianti grupė nėra radikalizuojama. Vis dėlto konkretų Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių tarybos, vadinamos antruoju muftiatu, tyrimą jis vertino kaip populistinį atsaką į augančią įtampą.
Europarlamentaras atsakomybę siejo su ankstesnės Vyriausybės migracijos sprendimais. Jis pabrėžė, kad užsieniečiai į Lietuvą atvyko pagal valstybės nustatytą tvarką, buvo kviečiami dirbti ir įdarbinami.
„Jeigu tai darytų muftiatas, aš sakyčiau – gerai, mes sprendžiame problemą. Bet ne tai mes sprendžiame“, – kalbėjo politikas.
Jo teigimu, nepakanka keisti vien užsieniečių įdarbinimo kvotas. Reikėtų įvertinti ir įdarbinimo agentūrų veiklą: kokiose valstybėse jos ieško darbuotojų ir kodėl orientuojasi būtent į tas šalis.
Atskirai, anot V. Sinkevičiaus, turi būti nagrinėjamos su Baltarusijos piliečių atvykimu susijusios saugumo rizikos, ukrainiečių integracija ir užsienio studentų priėmimas. Politikas atkreipė dėmesį, kad studentai gali atvykti per universitetus, todėl jų atvykimui darbuotojų kvotos netaikomos.
V. Sinkevičius perspėjo, kad valstybei nesiimant sprendimų migracijos klausimas liks „gatvėje“ ir bus sprendžiamas emocijomis bei pavieniais siūlymais – pavyzdžiui, uždaryti muftiatą ar reikalauti išmokti lietuvių kalbą.
Lietuvoje gyvena apie 220 tūkst. užsieniečių
Europarlamentaras pažymėjo, kad leidimus gyventi Lietuvoje turi daugiau kaip 200 tūkst. užsieniečių. Pasak jo, šiuos leidimus pagal galiojančius teisės aktus išdavė valstybė, o ne musulmonų religinė bendruomenė.
Naujausioje Migracijos departamento duomenimis paremtoje apžvalgoje nurodoma, kad Lietuvoje gyvena apie 220 tūkst. užsieniečių – beveik 8 proc. visų šalies gyventojų.
2026 metų užsieniečių įdarbinimo kvota siekia 24 706. Iki rugpjūčio 21 dienos jau buvo panaudoti 22 552 kvotos vienetai, o dar 5 577 prašymai išduoti leidimus gyventi darbo pagrindu tebebuvo nagrinėjami.
V. Sinkevičiaus nuomone, tokie skaičiai rodo, kad Lietuvai reikia nuoseklios imigracijos strategijos ir dabartinę padėtį atitinkančių teisės aktų. Valstybė, jo teigimu, turėtų pati perimti iniciatyvą, kol visuomenėje kylanti įtampa dar labiau nepadidėjo.
NSGK ieško galimų ryšių su islamistinėmis organizacijomis
Rugsėjo 23 dieną NSGK uždarame posėdyje vertino antrojo muftiato veiklą ir galimą grėsmę nacionaliniam saugumui. Oficialioje komiteto darbotvarkėje šiam klausimui buvo skirtos 50 minučių – nuo 11 iki 11.50 valandos.
NSGK vicepirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė, kad posėdyje bus aiškinamasi, ar bendruomenė turi ryšių su islamistinėmis organizacijomis, taip pat vertinamas galimas radikalizacijos pavojus. Dalyvauti ketino Valstybės saugumo departamento, Teisingumo ministerijos ir Vidaus reikalų ministerijos atstovai. Muftijus Aleksandras Beganskas į posėdį nebuvo pakviestas.
Tyrimo paprašė konservatorė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė, rugpjūtį kreipusis į NSGK. Ji iškėlė galimybę, nustačius grėsmę, siekti organizacijos išregistravimo.
Parlamentarė kreipimesi teigė, kad antrasis muftiatas perėmė Kauno ir Nemėžio mečetes, mėgina perimti Keturiasdešimt Totorių kaimo mečetės kontrolę ir bendradarbiauja su organizacijomis, tarptautinėje erdvėje kaltintomis radikalizacijos skatinimu ar terorizmo finansavimu. Tai yra kreipimosi autorės teiginiai, o ne NSGK nustatytos išvados.
Įtampą sustiprino rugsėjo 11 dieną prie Kauno mečetės surengta baikerių akcija. Musulmonų pamaldų metu susirinkę žmonės triukšmavo, skandavo šūkius, garsiai leido roko muziką ir atsinešė kiaulės galvą.
Policija iš pradžių pradėjo administracinę teiseną dėl renginių tvarkos pažeidimo, nes susirinkimas neturėjo savivaldybės leidimo. Vėliau pradėtas ir ikiteisminis tyrimas dėl galimo neapykantos kurstymo bei trukdymo atlikti religines apeigas.
A. Beganskas pareiškė, kad akcija buvo tiesiogiai nukreipta prieš musulmonus, ir paprašė valdžios užtikrinti bendruomenės saugumą. Jis taip pat atmetė muftiato atsakomybę už migracijos augimą: pasak muftijaus, bendruomenė migrantų nekviečia – jie atvyksta dirbti, moka mokesčius ir gauna valstybės išduodamus leidimus gyventi.
