Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys rugsėjo 22 dieną Niujorke su „Google“ viceprezidentu ir pasauliniu ryšių su valdžios institucijomis bei viešosios politikos vadovu Karanu Bhatia aptarė Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetus, ES technologijų politiką ir tolesnio bendradarbiavimo galimybes, pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM).
Lietuva ES Tarybai pirmininkaus 2027 metų sausio–birželio mėnesiais, po šiuo metu pirmininkaujančios Airijos. Abi šalys kartu su Graikija sudaro 18 mėnesių pirmininkavimo trejetą, kurio kadencija truks nuo 2026 metų liepos 1 dienos iki 2027 metų gruodžio 31 dienos.
K. Budrys per susitikimą vienu svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo prioritetų įvardijo Europos konkurencingumo stiprinimą pasitelkiant inovacijas. Pasak ministro, taip pat bus siekiama skatinti dirbtinio intelekto diegimą, plėsti skaitmeninę infrastruktūrą ir mažinti administracinę naštą verslui.
Airijos, Lietuvos ir Graikijos trejeto programoje patikimo ir etiško dirbtinio intelekto diegimas siejamas su duomenų suverenumu ir kibernetiniu atsparumu.
K. Budrys pabrėžė, kad kibernetinis saugumas yra ne vien technologijų, bet ir nacionalinio saugumo, ekonominio atsparumo bei demokratinio stabilumo klausimas.
„Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu ypatingas dėmesys bus skiriamas kibernetiniam atsparumui, kritinės infrastruktūros apsaugai ir kovai su užsienio informacinėmis manipuliacijomis“, – sakė ministras.
Trejeto programoje taip pat numatyta kovoti su fizinėmis, kibernetinmis ir hibridinėmis grėsmėmis, įskaitant užsienio vykdomą informacinį manipuliavimą ir kišimąsi, taip pat saugoti demokratines institucijas bei kritinę infrastruktūrą.
K. Budrio teigimu, Europos atsparumą galima stiprinti derinant nacionalinius pajėgumus su partneryste su Jungtinėmis Valstijomis ir pasaulinėmis technologijų bendrovėmis.
Ministras ir K. Bhatia, kuris vadovauja „Google“ dialogui su valdžios pareigūnais bei pagrindiniais politiniais partneriais visame pasaulyje, aptarė ir ES skaitmeninio reguliavimo iniciatyvas.
K. Budrys pabrėžė, kad reguliavimas turi sudaryti sąlygas inovacijoms ir užtikrinti aiškią bei nuoseklią teisinę aplinką. Jis taip pat pristatė Lietuvą kaip patikimą technologijų investicijų partnerę, išskirdamas šalies startuolių sektorių, pažangią skaitmeninę infrastruktūrą ir augančias ambicijas dirbtinio intelekto srityje.
