Vilniuje daugėjant viešųjų erdvių, jų sėkmę turėtų lemti ne vien patraukli išvaizda, bet ir praktinis naudojimas, žaluma bei atitiktis bendruomenių poreikiams. Rugsėjo 30-ąją paskelbtoje laidoje „Tvarūs miestai ir architektai“ diskutuota, ar sostinės erdvės kuriamos dabarties gyventojams, ar būsimiems miestiečiams, kurie jomis naudosis po daugelio metų.
Viešoji erdvė apima daugiau nei aikštes ir parkus
Diskusijoje dalyvavęs urbanistas Martynas Marozas teigė, kad aikštės, skverai ir parkai paprastai sudaro tik apie 10 proc. miesto ploto. Todėl viešosios erdvės sąvoka, anot jo, turėtų būti suprantama plačiau – jai priskirtinos ir gatvės, miškai, upių slėniai bei kita ne privati gyvenamoji aplinka.
Laidoje taip pat dalyvavo Vilniaus vystymo kompanijos Projektavimo ir teritorijų planavimo departamento direktorius Remigijus Šimkus. Jo vadovaujamas departamentas yra atsakingas už teritorijų planavimą, viešųjų erdvių bei infrastruktūros projektavimą ir bendradarbiavimą su suinteresuotomis grupėmis. Diskusiją moderavo žurnalistė Kristina Pocytė-Medutė.
Pašnekovai aptarė, kas viešąją erdvę paverčia gyvybinga miesto dalimi ir kaip įvertinti jos kuriamą vertę. Vienas svarbiausių klausimų – ar baigus projektą matuojama, kiek žmonių iš tiesų naudojasi nauja erdve ir ar ji praktiškai atlieka numatytas funkcijas.
Vilniaus vystymo kompanija pabrėžė, kad ne kiekviena naujai įrengta vieta savaime tampa gyva miesto ekosistemos dalimi. Jos vertinimu, veikianti viešoji erdvė turi būti kuriama ne tik žmonėms, bet ir kartu su jais, įsiklausant į bendruomenių poreikius.
Nepasitenkinimą lemia kokybė, elgesys ir funkcijų stoka
M. Marozo teigimu, gyventojų nepasitenkinimą viešosiomis erdvėmis dažniausiai sukelia trys dalykai: prasta fizinė kokybė, asocialus elgesys ir tinkamos funkcinės programos stoka. Net techniškai tvarkingai įgyvendintas projektas gali nepasiteisinti, jeigu projektuojant nebuvo įvertinta, kam ir kaip ta vieta bus naudojama.
Urbanistas yra pateikęs demografiškai senstančio Lietuvos miesto pavyzdį. Jame įrengtu riedlenčių parku daugiausia naudojosi vos keli vaikai, vasaroti atvykstantys pas senelius. Šis atvejis rodo, kad gyventojų poreikių neatitinkanti infrastruktūra gali likti beveik nenaudojama, nors pats projektas formaliai būna įgyvendintas.
Tokį neatitikimą gali lemti ir ilgas projektavimo procesas. M. Marozo vertinimu, nuo sumanymo iki viešosios erdvės įrengimo, įskaitant pirkimus ir projektavimą, vidutiniškai praeina penkeri ar šešeri metai. Siekiant rezultatą pasiekti greičiau, kokybė neretai paaukojama, o per ilgą laiką gali pasikeisti ir pačios bendruomenės poreikiai.
Viešosios erdvės taip pat projektuojamos taip, kad skirtingu metu galėtų tarnauti skirtingoms žmonių grupėms. Diskusijoje žaluma ir funkcionalumas išskirti kaip du ypač svarbūs tokių vietų bruožai.
Klimato kaita keičia projektavimo prioritetus
Laidoje nagrinėta, kokią reikšmę viešosioms erdvėms turi gamta, tvarumas ir klimatas. Klimato kaita verčia projektuotojus vertinti ne tik estetiką, bet ir tai, kaip erdvė veiks ateityje, todėl klausimas, ar ji kuriama dabarties, ar būsimų kartų miestiečiams, tampa vis svarbesnis.
Tačiau miesto antropologė Jekaterina Lavrinec yra pateikusi kritišką vertinimą. Birželio 29 dieną ji teigė, kad sostinės projektai ne visada atliepia gyventojų norą išsaugoti žaliąją aplinką. Kaip pavyzdį ji nurodė Vilniaus centre esančios Vokiečių gatvės projektą, kuriame, jos vertinimu, žalumos beveik nematyti, o dominuoja betonas.
2026 metais Vilniaus vystymo kompanija planavo surengti 23 konkursus architektams ir rangovams: septynis architektūrinius ir 16 statybos darbų konkursų. Tarp numatytų sostinės viešųjų erdvių darbų buvo Vėtrungės aikštės, kompozitoriaus Eduardo Balsio vardu pavadinto skvero ir Tymo aikštės projektai.
Taip pat ketinta įgyvendinti 26 mažuosius ir penkis didesnius vilniečių pasiūlytus dalyvaujamojo biudžeto programos „Dalyvauk“ projektus. Šie planai didina viešųjų erdvių skaičių, tačiau diskusijoje pabrėžta, kad galutinis jų vertinimo kriterijus turėtų būti ne pats įrengimo faktas, o tai, ar vietos tampa naudojamos, patogios ir gyvos.
