Lietuva ir Europos Komisija rugsėjo 30 dieną Vilniuje pasirašė 884 mln. eurų vertės Socialinio klimato plano susitarimą. Pagal jį iki 2032 metų pabaigos Lietuvoje bus investuojama į būsto renovaciją, socialinio būsto plėtrą, energinį efektyvumą ir švaresnį transportą.
Europos Sąjunga skirs 663 mln. eurų
Susitarimą pasirašė už socialines teises, įgūdžius, kokybiškas darbo vietas ir parengtį atsakinga Europos Komisijos vykdomoji pirmininkės pavaduotoja Roxana Mînzatu ir Lietuvos aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė.
Apie 663 mln. eurų numatytų investicijų finansuos Europos Sąjungos Socialinio klimato fondas, o maždaug 221 mln. eurų sudarys Lietuvos įnašas. Parama pirmiausia skirta pažeidžiamiems namų ūkiams, transporto naudotojams ir labai mažoms įmonėms.
R. Mînzatu teigimu, ES parama turėtų padėti pažeidžiamiems gyventojams mažiau mokėti už būsto šildymą ir lengviau pasiekti darbą, mokyklą ar gydymo įstaigą. Pasak jos, fondo paskirtis – užtikrinti, kad žaliosios pertvarkos naudą pajustų ir mažiausiai lėšų turintys žmonės, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos.
I. Andriulaitytė pabrėžė, kad svarbiausias rodiklis bus ne pati investicijų suma, bet jų poveikis žmonėms. Ministrės teigimu, lėšos turi virsti šiltesniais ir energiškai efektyvesniais namais, mažesnėmis sąskaitomis bei geresnėmis galimybėmis regionų gyventojams pasiekti būtinąsias paslaugas.
Būstams atnaujinti numatyta daugiau kaip 372 mln. eurų
Kompleksinei ir dalinei daugiabučių, vienbučių bei dvibučių namų renovacijai visoje Lietuvoje planuojama skirti daugiau kaip 372 mln. eurų. Parama apims pastatų šiltinimą, langų keitimą, šildymo sistemų atnaujinimą ir kitus energijos suvartojimą mažinančius darbus.
Pažeidžiamiems namų ūkiams numatyta kompensuoti nuo 50 iki 85 proc. energinį efektyvumą didinančių darbų išlaidų. Konkreti paramos dalis priklausys nuo pasirinktos priemonės ir būstui šildyti naudojamo kuro.
Pagal planą taip pat bus plečiamas socialinio būsto fondas: numatyta statyti arba įsigyti aukščiausios A++ energinio naudingumo klasės būstus.
Gyventojams rengti paraiškas ir įgyvendinti projektus turės padėti energijos taupymo konsultacijų centrai. Juose bus teikiamos individualios konsultacijos ir praktinė pagalba siekiantiems pasinaudoti finansavimu.
Transportui ir jo infrastruktūrai teks 440 mln. eurų
Transporto priemonėms, paslaugoms ir infrastruktūrai plane skirta 440 mln. eurų. Už šias lėšas bus finansuojamas autobusų, elektromobilių ir dviračių įsigijimas, elektromobilių įkrovimo prieigų bei dviračių takų įrengimas.
Regionuose, kuriuose viešojo transporto pasiūla ribota, ketinama plėtoti pagal gyventojų poreikį užsakomas vežimo paslaugas. Taip siekiama padėti pažeidžiamiems žmonėms lengviau nuvykti į gydymo, švietimo ir kitas būtinąsias paslaugas teikiančias įstaigas.
Daugelį plano priemonių numatoma pradėti įgyvendinti 2027 metais. Už jas bus atsakingos Aplinkos, Susisiekimo bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Aplinkos projektų valdymo agentūra.
Europos Komisija Lietuvos Socialinio klimato planą patvirtino 2026 metų birželio 5 dieną. Lietuva tapo antrąja ES valstybe, kurios planui buvo pritarta.
Iki 2032 metų planuojama beveik 42 tūkst. sumažinti energijos nepriteklių patiriančių namų ūkių skaičių, o pažeidžiamų transporto naudotojų – daugiau kaip 74 tūkst. Pagalbą taip pat turėtų gauti daugiau kaip 3,2 tūkst. labai mažų įmonių.
Europos Komisijos duomenimis, planas apima apie 300 tūkst. pažeidžiamų arba energijos nepriteklių jau patiriančių Lietuvos namų ūkių ir 226 tūkst. pažeidžiamų arba transporto nepriteklių patiriančių gyventojų.
