Ceuta border fence

22 ES lyderiai pareikalavo skubaus atsako po masinio migrantų patekimo į Seutą

Dvidešimt du iš 27 Europos Sąjungos valstybių lyderių pasirašė laišką, kuriame išreiškė „rimtą susirūpinimą“ dėl masinio migrantų patekimo iš Maroko į Ispanijos Šiaurės Afrikos teritoriją Seutą ir paragino skubiai koordinuoti ES atsaką dėl išorės sienų apsaugos. Tarp pasirašiusiųjų yra ir Lietuva.

Į Seutą pateko dešimtys tūkstančių žmonių

2026 m. liepos 30–31 d. į Seutą, kurioje gyvena apie 85 tūkst. žmonių, iš Maroko pateko apie 50–60 tūkst. migrantų. Per bandymus pasiekti šią Ispanijos teritoriją žuvo mažiausiai 67 žmonės: dalis jų nuskendo, kiti žuvo spūstyje prie bangolaužio užtvaro.

Ispanijos vidaus reikalų ministerija iki liepos 31 d. vakaro skaičiavo, kad 48 300 žmonių jau grįžo į Maroką. Vėliau Madridas teigė, kad grįžo „beveik visi“.

Laiškas ragina sušaukti ES ministrus

Laišką inicijavo Italijos premjerė Giorgia Meloni ir Danijos premjerė Mette Frederiksen. Jį pasirašė, be kita ko, Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas ir Graikijos premjeras Kyriakosas Mitsotakis. Tarp pasirašiusių šalių taip pat yra Lietuva, Latvija, Estija, Suomija, Švedija, Italija, Danija ir kitos valstybės.

Laiške teigiama, kad ES negali leisti nekontroliuojamų masinių kirtimų, migracijos instrumentalizavimo ar hibridinių grėsmių sudaryti įspūdį, jog neteisėtas patekimas į ES gali virsti teisėtu buvimu. Pasirašiusieji paprašė Airijos, šiuo metu pirmininkaujančios ES Tarybai, skubiai sušaukti neeilinę ES vidaus reikalų ministrų vaizdo konferenciją.

Laiške taip pat kritikuota Ispanijos legalizavimo schema. Oficialiais Madrido duomenimis, nuo 2026 m. balandžio 16 d. iki birželio 30 d. pagal ją gautos 1 174 978 paraiškos. Tačiau taisyklės buvo skirtos užsieniečiams, kurie Ispanijoje jau buvo iki 2025 m. gruodžio 31 d., todėl naujai į Seutą atvykę žmonės į šią schemą nepateko.

Sančesas atmeta kaltinimus dėl Seutos

Ispanijos premjeras Pedro Sančesas atsakomajame laiške Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen, Europos Vadovų Tarybos pirmininkui António Costai ir Airijos premjerui Micheálui Martinui kai kurių ES šalių reakcijas pavadino paremtomis „išankstinėmis nuostatomis, melagingomis naujienomis, nežinojimu ar politiniais interesais“.

Sančesas pabrėžė, kad Seuta nėra įprastos Šengeno laisvo judėjimo erdvės dalis, todėl į ją patekę migrantai negali laisvai vykti į žemyninę Ispaniją ar kitas ES šalis. ES migracijos komisaras Magnusas Brunneris taip pat nurodė, kad nė vienas iš per Seutą patekusių žmonių nepasiekė žemyninės ES, o Seutai ir Meliljai jau taikomos specialios Šengeno pasienio patikros taisyklės.

Ispanijos vyriausybė atmetė kaltinimą, kad legalizavimo schema sukėlė Seutos krizę, ir teigė, jog krizė su šia programa nesusijusi. Madridas masinį srautą siejo su žmonių kontrabandininkais ir klaidinančiu Aukščiausiojo Teismo sprendimo aiškinimu. Tas sprendimas numatė, kad jūra atvykę migrantai negali būti skubiai grąžinti be individualaus vertinimo.

„The Guardian“ kalbintas Ispanijos pabėgėlių pagalbos komisijos generalinis direktorius Mauricio Valiente teigė, kad priežastys yra sudėtingos ir tiesioginis krizės aiškinimas vien teismo sprendimu ar organizuotu nusikalstamumu būtų nepagrįstas.

Italija atnaujino patikras, Prancūzija jų nestabdo

Italija 2026 m. liepos 31 d. paskelbė mėnesiui stabdanti Šengeno režimą su Ispanija; praktikoje tai reiškė sienų kontrolės atnaujinimą atvykstantiems iš Ispanijos oro ir jūros keliais.

Prancūzija taip pat stiprino patikras pasienyje su Ispanija. Vis dėlto vidaus reikalų ministras Laurent’as Nuñezas 2026 m. rugpjūčio 1 d. sakė, kad Ispanijos suspendavimas iš Šengeno „visiškai nėra svarstomas“.

Tą pačią dieną Ispanija paskelbė įrengianti 500 metrų ilgio sulaikymo barjerą prie Seutos jūrinės sienos su Maroku, įskaitant pripučiamą užtvarą ir pritvirtintų plūdurų liniją Tarachalio paplūdimio bangolaužyje. Ispanijos vidaus reikalų ministras Fernando Grande-Marlaska Seutoje sakė, kad Marokas nėra grėsmė Seutai ar Ispanijai ir yra „patikimas partneris“. Maroko ambasadorius Ispanijoje teigė tikintis grįžimu ir sakė, kad situacija susiklostė prieš Rabato valią.

Pilną pareiškimą galite rasti čia:

https://valitsus.ee/en/news/joint-letter-president-costa-president-von-der-leyen-and-taoiseach-calling-common-response