Šiemet minimas dešimtmetis, kai Lietuvoje pradėjo veikti du svarbūs logistikos centrai – Vilniaus ir Kauno intermodaliniai terminalai. Šie objektai buvo įkurti kaip valstybei reikšmingi ekonominiai projektai, siekiant skatinti tvarius transporto sprendimus ir optimizuoti krovinių srautus ne tik Lietuvoje, bet ir visame Baltijos regione.
Vilniaus intermodalinis terminalas (VIT) orientavosi į Rytų–Vakarų krypties srautus, o Kauno intermodalinis terminalas (KIT) išsiskyrė kaip svarbus Šiaurės–Pietų krypties mazgas. Kauno terminalui ypač svarbus tapo europinės vėžės geležinkelio projektas „Rail Baltica“, kuris suteikė galimybę gabenti krovinius į Vakarų Europą. Abu terminalai buvo įsteigti įgyvendinant Lietuvos transporto sistemos plėtros strategiją.
„LTG Infra“ generalinis direktorius Vytis Žalimas teigia, kad Vilniaus ir Kauno intermodaliniai terminalai yra ne tik logistikos infrastruktūros objektai, bet ir strateginiai sausumos uostai, leidžiantys efektyviau valdyti krovinių srautus. „Abu terminalai leidžia sumažinti ne tik Klaipėdos jūrų uosto apkrovą, bet ir sunkiojo transporto srautus keliuose bei miestų gatvėse. Tai neabejotinai svarbus indėlis į aplinkos tausojimą ir darnią transporto plėtrą“, – pažymi V. Žalimas.
Terminalų infrastruktūra nuolat tobulinama. Pavyzdžiui, praėjusiais metais Kauno intermodaliniame terminale pradėjo veikti pirmasis mobilus konteinerinis krautuvas – 77 tonas sveriantis, beveik 700 tūkst. eurų kainuojanti švediška technika „Konecranes SMV 4628 CC5“. Tai svarbus žingsnis plečiant terminalo pajėgumus ir paslaugų spektrą. Šis krautuvas yra universalus ir gali kelti iki 46 tonų sveriančius konteinerius bei puspriekabes. Iki tol mobilūs krautuvai veikė tik Vilniuje ir Klaipėdoje. Infrastruktūros plėtrai Palemone iki 2027 m. planuojama investuoti 26,5 mln. eurų.
Vilniaus intermodalinis terminalas, įsikūręs šalia Vaidotų geležinkelio stoties, užima 8 hektarų plotą ir yra didžiausias tokio tipo terminalas Lietuvoje. Kauno intermodalinio terminalo plotas siekia 5 hektarus.
VIT ir KIT terminalai įkurti strategiškai patogiose vietose – šalia pagrindinių geležinkelių ir kelių jungčių. Jie užtikrina sklandų skirtingų transporto rūšių – sausumos, oro ir vandens – sąveikavimą, taip pat integraciją į Europos transporto koridorius. Šie centrai ne tik teikia ekonominę naudą, bet ir prisideda prie aplinkos taršos mažinimo, skatindami tvarius krovinių gabenimo sprendimus.
Per dešimtmetį abu terminalai perkrovė dešimtis tūkstančių konteinerių bei įvairių krovinių. Šiandien maksimalus Kauno terminalo pajėgumas siekia iki 200 operacijų per dieną, o Vilniaus – iki 170.
Terminaluose perkraunami įvairūs kroviniai – nuo žemės ūkio technikos iki pramoninių įrenginių ar net jachtų. Viena įsimintiniausių operacijų – laivo „Vytautas Didysis“ perkrovimas. Šis Nacionalinės ekspedicijos laivas, kurio perkrovimas reikalavo ypatingo atsargumo ir kruopštumo, iš terminalo buvo išgabentas į Lenkiją plaukti Vyslos upe.
Be civilinės paskirties, terminalai atlieka svarbų vaidmenį prisidedant prie nacionalinio saugumo stiprinimo ir užtikrinant karinį mobilumą. Jie naudojami kaip papildomos lokacijos karinių krovinių pakrovimui, leidžiančios greitai ir saugiai gabenti karinę techniką tiek taikos, tiek grėsmių metu.
Pasak V. Žalimo, intermodaliniai pervežimai geležinkeliu ir toliau augs, nepaisant technologinių pokyčių kelių transporte. „Kuro taupymo ir CO2 emisijų mažinimo tendencijos išliks aktualios, todėl terminalai toliau vystys paslaugas ir diegs pažangius sprendimus, atliepiančius klientų lūkesčius. Tai patvirtina Lietuvos siekį stiprinti savo pozicijas tarptautinėje logistikos sistemoje ir prisidėti prie tvarios ateities kūrimo“, – sako V. Žalimas.
Jis priduria, kad per dešimtmetį VIT ir KIT terminalai tapo neatsiejama Lietuvos logistikos sistemos dalimi ir strategiškai svarbiais taškais Europos transporto žemėlapyje. „Tvarūs sprendimai, patikima infrastruktūra ir augantys pervežimų mastai rodo, kad intermodalinio transporto era Lietuvoje tik įsibėgėja“, – įsitikinęs „LTG Infra“ vadovas.
