Kauno miesto savivaldybės taryba, posėdžiavusi šį antradienį, „bendru sutarimu“ atmetė sprendimo projektą, kuriuo nuo 2025 m. liepos 1 d. seniūnaičiams būtų kompensuojamos išlaidos, susijusios su jų veikla. Kompensacija būtų siekusi iki 100 eurų per mėnesį. Šiam tikslui šiais metais būtų reikėję 32 400 eurų. Palyginimui, paminklas milicijai-policijai Kauno centre kainavo daugiau nei 200 tūkstančių eurų. Miesto politikai nusprendė, kad idėjos tarnauti „kitų labui“ ir nemokamo bilieto į miesto transportą seniūnaičiams turėtų pakakti.
Dažniausiai gyventojai sulaukia daugiau dėmesio prieš rinkimus, tačiau seniūnaičių rinkimai yra išimtis. Savivaldybei jie tarsi nereikalingi, tačiau centrinė valdžia nusprendė, kad jie turi būti. Todėl jų rinkimai yra organizuojami, o vėliau prašoma pateikti ataskaitas apie nuveiktus darbus. Šiuo metu Kaune yra išrinkti 54 seniūnaičiai, kurie visuomeniniais pagrindais atstovauja seniūnaitijų gyventojų interesams, telkia juos bendroms veikloms, dalyvauja seniūnų atrankos komisijose ir seniūnaičių sueigoje.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas numato, kad seniūnaičiams gali būti skiriama išmoka kanceliarinėms, pašto, telefono, interneto ryšio ir transporto išlaidoms apmokėti, jei savivaldybės administracija jų tiesiogiai nepadengia. Išmokos dydį ir atsiskaitymo tvarką nustato savivaldybės taryba. Įstatymas taip pat apibrėžia seniūnaičio pareigas.
Kas iš tiesų yra seniūnaitis? Prieš daugiau nei dešimtmetį, kai Seimas įteisino seniūnaičius, Lampėdžių ir Žemųjų Kaniūkų gyventojai savo seniūnaičiu išsirinko Jurgį Rinkevičių, inžinierių-projektuotoją, dirbantį privačioje įmonėje. Su juo buvo susipažinta per šventę Lampėdžiuose, kurią surengė vietos bendruomenė.
Po miesto tarybos posėdžio, kuriame buvo atmestas siūlymas skirti 100 eurų priemoką seniūnaičiams, skambinama J. Rinkevičiui. Klausiama, ar toks politikų sprendimas turės įtakos jo veiklai. „Nemanau, kad turės. Liksiu toliau seniūnaičiu, nors daugelyje seniūnaitijų nelabai yra norinčių jais būti. Gal, jei kažkokį pinigą už darbą gautų, atsirastų trokštančių dirbti, daugiau iš jo būtų reikalaujama atsakomybės. Man, asmeniškai, to nereikia, į politiką eiti nesiruošiu, dirbu pagal savo profesiją ir to pakanka“, – teigė J. Rinkevičius.
Pasak jo, po seniūnaičių rinkimų dažnai skambindavo gyventojai. Dabar skambučiai retesni. Tačiau ką reikėtų tvarkyti, jis neretai pamato ir pats, vaikščiodamas po seniūnaitiją. Apie medžių išvartas ar kitokias kliūtis ant tako ar šaligatvio jis praneša seniūnijai. Vilijampolės seniūnija stengiasi reaguoti į skundus dėl aplinkos tvarkymo. Taip pat daugėja treniruoklių, vaikų žaidimų aikštelių ir šunų „tualeto“ atributikos.
J. Rinkevičius teigė, kad dažnai dėl įvairių reikalų su bendruomenės centru kreipiasi į seniūniją. Lampėdžiuose yra labai stipri gyventojų bendruomenė, todėl stengiamasi veikti kartu. Kartais pasitaiko žmonių, kurie nežino, kuo privalo užsiimti seniūnaitis, ir sako, kad jis gauna gerą algą ir turi tarnybinę mašiną, todėl privalo padėti išspręsti problemą. Tačiau ta „tarnybinė mašina“ yra jo asmeninė, o seniūnaičio pažymėjimas troleibuse negalioja, nes jis nepranešė seniūnijai, jog jam reikalingas savivaldybės garantuojamas nemokamas važiavimas viešuoju transportu, – pasakojo J. Rinkevičius.
Daugelis Lietuvos savivaldybių yra priėmusios atitinkamus sprendimus dėl išmokų seniūnaičiams. Politikė A. Jankuvienė pasidomėjo, ar kitose savivaldybėse skiriamos išmokos seniūnaičiams. Pristatydama sprendimo projektą posėdyje, ji pabrėžė, kad nemažai Lietuvos savivaldybių (Pasvalio, Zarasų, Tauragės, Jonavos, Anykščių, Biržų, Telšių, Jurbarko, Kaišiadorių, Visagino, Šilutės, Ukmergės, Akmenės, Kazlų Rūdos, Raseinių, Elektrėnų, Vilniaus rajono, Alytaus rajono, Kauno rajono, Klaipėdos m., Palangos m., Panevėžio m., Vilniaus m. ir kt.) tarybos yra priėmusios atitinkamus sprendimus.
Seniūnaičiams skiriamų išmokų dydis svyruoja nuo 50 iki 200 Eur per mėnesį, priklausomai nuo seniūnaitijos teritorijos dydžio, gyventojų skaičiaus ir biudžeto galimybių. Kai kuriose savivaldybėse šios išmokos mokamos jau nuo 2014 metų. A. Jankuvienė vylėsi, kad analogišką sprendimą pavyks priimti ir Kaune, nes du iš trijų komitetų tam pritarė. Tačiau Savivaldos plėtojimo komitetas nepritarė. Už tai, kad sprendimo projektui nebūtų pritarta, balsavo 22 iš netoli 40 posėdyje dalyvavusių politikų.
A. Jankuvienė pabrėžė, kad objektyvių argumentų nepritarti išmokoms nėra. Juolab, kai pritarimą numato teisinio reguliavimo normos. Jos teigimu, komitetuose išgirsti argumentai „prieš“ yra nepagrįsti ir nekorektiški. Vienas iš jų – seniūnaičius rinko mažai gyventojų. Ji palygino, kad už „Vieningą Kauną“ 2023 metų savivaldos rinkimuose balsavo tik ketvirtadalis kauniečių, tačiau dėl to daugumos legitimumas neginčijamas.
A. Jankuvienės nuomone, įtarimai ir kaltinimai pažeidžia nekaltumo prezumpcijos principą. Ji klausė, kuo seniūnaičiai dėti dėl dalies savivaldybių tarybų narių piktnaudžiavimo ar klastojimo faktų. Posėdyje buvo nuogąstaujama, kad dėl „menkos naudos“ padaugės darbo administracijai. Kauno miesto savivaldybės administracija iš anksto pareiškė, kad sprendimo projektui nepritaria.
A. Jankuvienė teigė, kad taryba praleido galimybę paskatinti seniūnaičių veiklą ir sustiprinti jų statusą. Tačiau tai tik laiko klausimas, kada išmokos Kauno seniūnaičiams bus mokamos. Jei kam nors 100 eurų ir yra menkniekis, finansinė ir socialinė atskirtis neturėtų būti politinis motyvas priimti arba atmesti sprendimą. O kai nėra objektyvių argumentų, yra politinė valia, – komentavo A. Jankuvienė.
