2026 m. gegužės 31 d. pranešimas žiniasklaidai
Seime vykstančioje NATO Parlamentinės Asamblėjos (NATO PA) pavasario sesijoje įvyko Gynybos ir saugumo komiteto posėdis. Krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa posėdyje pristatė Lietuvos krašto apsaugos finansavimo ir gynybinių pajėgumų stiprinimo aktualijas. Pagrindine grėsme Lietuvai viceministras įvardino Rusiją, pabrėždamas, kad šalis turi būti pasirengusi galimai karinei agresijai nedelsiant. „Rusija vykdo konvencinį, kartu ir hibridinį karą ir yra grėsmė, kad tas karas bus nukreiptas prieš mus, neaišku kada – po trejų, ketverių, dešimties metų. Mes esame NATO valstybė narė ir akivaizdu, kad turime būti pasirengę kaip galima greičiau šiai grėsmei, turime būti jau dabar pasirengę,“ – teigė K. Aleksa. Jis taip pat akcentavo oro gynybos svarbą, pabrėždamas, kad Rusijos grėsmė yra reali ir reikalauja skubių investicijų bei veiksmų.
K. Aleksa taip pat pabrėžė Lietuvos siekį iki 2030 m. sukurti pilnai veikiančią diviziją ir stiprinti bendradarbiavimą su NATO, ypač su Vokietijos sąjungininkais dėl brigados dislokavimo ateinančių metų pabaigoje. Jis dėmesį atkreipė į karinės transformacijos svarbą, įtraukiant dronus, dirbtinį intelektą ir kitas pažangias technologijas, bei priminė NATO priešakinės gynybos principą. Dėl padažnėjusių dronų grėsmių regione, viceministras akcentavo būtinybę skubiai investuoti į oro gynybos sistemas, sensorius, amuniciją ir jų integraciją su NATO pajėgumais. Pasak jo, oro gynybos iššūkio neįveikimas sudarytų papildomų sunkumų įgyvendinant kitus gynybos prioritetus ir keltų klausimus dėl gynybos ir saugumo užtikrinimo.
Viceministras pabrėžė, kad Lietuva jau skiria apie 5 proc. BVP gynybai ir planuoja didinti šį finansavimą, ragindamas ir kitas NATO nares didinti išlaidas. Jis taip pat priminė svarbią paramą Ukrainai, pabrėždamas jos pergalės reikšmę regiono saugumui.
Posėdyje Lietuvos kariuomenės vadas, generolas Raimundas Vaikšnoras pristatė Lietuvos ginkluotųjų pajėgų strategines kryptis ir pajėgumų plėtrą, atkreipdamas dėmesį į geografinės padėties ypatumus ir būtinybę nuosekliai stiprinti šalies gynybą, ypač atsižvelgiant į Suvalkų koridoriaus ir Gotlando salos kryptis. Jis akcentavo nacionalinės divizijos kūrimo svarbą ir glaudų bendradarbiavimą su JAV, Pensilvanijos nacionaline gvardija ir Vokietija. Generolas R. Vaikšnoras taip pat pabrėžė oro gynybos svarbą nuo žemai skrendančių objektų ir bepiločių orlaivių, reikšmę inovatyvių apsaugos priemonių vystymui ir atsižvelgimą į technologijų raidą gynybos planuose.
NATO PA Gynybos ir saugumo komiteto atstovė Rebecca Patterson, Hudsono instituto mokslininkė Liselotte Odgaard, Transatlantinio gynybos ir saugumo bendradarbiavimo pakomitečio atstovas Rick Larsen ir NATO DIANA vyr. prekybos reikalų pareigūnas Ryan Benitez aptarė NATO pajėgumų stiprinimą, kolektyvinės gynybos imperatyvą, parlamentų vaidmenį NATO gynybos inovacijų plėtroje. Vėliau NATO PA Gynybos ir saugumo komiteto specialusis pranešėjas Mike Turner ir „RAND Europe“ direktoriaus pavaduotojas James Black pristatė pranešimą „Jūros dugnas ir kosmosas: NATO atgrasymo ir gynybos kompleksinių iššūkių sprendimas“. Roterdamo Erazmo universiteto profesorius Dr. Michal Onderco ir Ateities saugumo ir gynybos pajėgumų pakomitečio pranešėjas Spyridon Kyriakis kalbėjo tema „NATO pajėgų formavimas ateityje: verbavimas, personalo išlaikymas ir valia kovoti“.
Komitetų posėdžiai ir plenarinė sesija transliuojami tiesiogiai Seimo svetainėje ir „YouTube“ paskyroje „Atviras Seimas“. Nuotraukos iš renginių publikuojamos Seimo „Flickr“ paskyroje ir gali būti laisvai naudojamos, nurodant šaltinį.
Daugiau naujienų apie NATO Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesiją skaitykite ČIA.
