Liūdna realybė: „Jaunimo linija“ kasmet negali atsiliepti į tūkstančius pagalbos prašymų dėl lėšų stygiaus. Organizacija skelbia, kad kasmet sulaukia apie 50 tūkstančių skambučių ir žinučių, tačiau net 10 tūkstančių lieka be atsako.
Artūras Pečiulis, „Jaunimo linijos“ partnerysčių ir rėmimo vadovas, teigia, kad nors organizacija siekia plėstis ir padėti dar daugiau jaunuolių, finansinių išteklių savanorių pritraukimui ir organizacijos veiklai užtikrinti nuolat trūksta. Valstybės skiriamos paramos nepakanka padengti visus poreikius.
„Kiekvieną dieną sulaukiame nuo 120 iki 150 užklausų tiek telefonu, tiek internetu. Didelė dalis jų yra susijusios su mintimis apie savižudybę arba savęs žalojimu. Šokiruoja, kad tokia didelė dalis žmonių lieka be pagalbos. Šiuo metu su turimais resursais galime padėti tik 83 procentams besikreipiančių“, – teigia A. Pečiulis.
Per pastaruosius ketverius ar penkerius metus valstybės parama sudarė tik trečdalį „Jaunimo linijos“ biudžeto, o likę du trečdaliai gaunami iš fizinių ir verslo rėmėjų. Gautos lėšos naudojamos patalpų išlaikymui, administracijos, savanorių ir IT specialistų darbui apmokėti. Didelė dalis finansų skiriama savanorių paieškai ir apmokymams, taip pat komunikacijai.
„Nors išlaidos nuolat auga, valstybės dotacijos didėja labai nežymiai – vos keliais procentais per metus. Jei tokia tendencija išliks, valstybės parama gali sudaryti tik ketvirtadalį ar net penktadalį mūsų biudžeto. Todėl fizinių ir verslo rėmėjų parama mums yra gyvybiškai svarbi“, – pabrėžia A. Pečiulis.
Šiuo metu organizacijoje dirba daugiau nei 10 administracijos darbuotojų ir per 400 savanorių. Planuojama, kad metų pabaigoje savanorių skaičius pasieks 500.
„Savanorių poreikis visada yra didelis. Ypač daugėja kreipimųsi internetu ir per pokalbių programas, todėl norime plėsti šią platformą ir apmokyti dar daugiau žmonių dirbti su ja. Tam reikalingos metodinės medžiagos ir mentoriai. Svarbu suprasti, kad savanorystė „Jaunimo linijoje“ nėra vienadienis projektas. Savanorių apmokymai trunka apie keturis mėnesius, todėl sunku ne tik pritraukti, bet ir išlaikyti savanorius. Ne visi pradedantieji baigia mokymus. Vis dėlto, šiuo metu plečiame nuotolinę savanorystę, todėl turime savanorių net iš užsienio“, – pasakoja A. Pečiulis.
„Jaunimo linijos“ partnerysčių ir rėmimo vadovas teigia, kad didžiausią paramą organizacija gauna iš verslo. „Jaunimo linija“ turi 6-7 ilgalaikius rėmėjus, kurie ją remia jau dešimtmetį.
„Filantropijos kultūra Lietuvoje dar tik formuojasi, bet matome, kad ilgalaikė socialinė verslo atsakomybė stiprėja. Lietuvoje atsiranda vis daugiau projektų, skatinančių mecenatystę, prie paramos skatinimo prisideda ir Kultūros ministerija“, – sako A. Pečiulis.
Kalbėdamas apie gyventojų pajamų mokesčio (GPM) paramą, jis pastebi, kad žmonės ją skiria vangokai. „Jaunimo linija“ jau daugelį metų turi panašų fizinių rėmėjų skaičių – apie tūkstantį, o surenkama suma išlieka panaši. 2023 metais ji siekė apie 65 tūkstančius eurų.
„Nuo karo Ukrainoje pradžios žmonių, skiriančių GPM paramą, skaičius išaugo, o bendra gyventojų skiriama suma yra didesnė. Vadinasi, parama Ukrainai paskatino žmones nepamiršti skirti savo 1,2 procento GPM. Vis dėlto, mūsų organizacijai skiriama GPM suma tendencingai mažėja. Per trejus metus ji sumažėjo apie 10 procentų“, – teigia A. Pečiulis.
A. Pečiulis mano, kad viena iš to priežasčių yra sudėtingumas vizualizuoti ir viešai parodyti jaunų žmonių emocijas.
„Emocijas daugeliui sunku suprasti, o mums dar sunkiau jas parodyti, todėl stengiamės keistis, ieškome naujų būdų. Džiaugiamės, kad šiemet mūsų organizacijos veidu tapo muzikantas Benas Aleksandravičius. Turime ilgalaikius tikslus – norime plėstis ir užtikrinti, kad „Jaunimo linija“ būtų pasiekiama 24 valandas per parą visiems, kuriems reikia pagalbos“, – sako organizacijos atstovas.
