2026 m. balandžio 24 d. (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Seimo Europos reikalų komiteto posėdyje buvo pristatytas Finansų ministerijos parengtas 2026–2029 m. Lietuvos ekonominės raidos scenarijus (kovo mėn.) bei Valstybės kontrolės – nepriklausomos fiskalinės institucijos – išvada dėl jo tvirtinimo.
Pristatydamas ekonominės raidos scenarijų finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas pažymėjo, kad artimiausiu laikotarpiu numatomas nuosaikus Lietuvos ekonomikos augimas, kurį daugiausia skatins stiprėjanti vidaus paklausa, namų ūkių vartojimas ir eksportas. Pasak ministro, scenarijuje projektuojama, kad 2026 m. Lietuvos ekonomikos augimas šiek tiek paspartės – iki 3,1 proc. – labiausiai dėl numatomos antrosios pensijų kaupimo pakopos pertvarkos įtakos vidaus vartojimui, o poveikiui išnykus 2027 m. augimas sulėtės iki 2,3 proc. Likusiais vidutinio laikotarpio metais (2028–2029 m.) numatomas vidutiniškai 2,7 proc. sieksiantis Lietuvos BVP augimas.
Valstybės kontrolės Fiskalinės stebėsenos centro vadovė Jurga Rukšėnaitė, pristatydama Valstybės kontrolės išvadą, pabrėžė, kad Finansų ministerijos pateiktas ekonominės raidos scenarijus yra pagrįstas ir tinkamas fiskaliniam planavimui. Taip pat akcentuota, kad Finansų ministerijos ir Nepriklausomos fiskalinės institucijos makroekonominės projekcijos reikšmingai nesiskiria, o realiojo BVP prognozės 2026–2027 m. yra artimos kitų tarptautinių ir nacionalinių institucijų vertinimams.
Valstybės kontrolės atstovų teigimu, II pensijų pakopos pakeitimai trumpuoju laikotarpiu reikšmingai paskatins namų ūkių vartojimą, tačiau kartu laikinai padidins ir valstybės sektoriaus pajamas, todėl svarbu, kad šis papildomas fiskalinis impulsas nebūtų naudojamas ilgalaikiams finansiniams įsipareigojimams prisiimti. Be to, atkreiptas dėmesys, kad tarptautinės prekybos neapibrėžtumas ir didėjantys muitų tarifai gali neigiamai paveikti Lietuvos eksporto raidą vidutiniu laikotarpiu, ypač esant didesnėms geopolitinėms rizikoms.
Diskusijoje taip pat buvo akcentuota, jog Lietuvos ekonominę raidą palankiau veiks stipresnė vidaus ir išorės paklausa, Europos Sąjungos (ES) mastu vykdoma augimą skatinanti fiskalinė politika, efektyvus ES lėšomis finansuojamų projektų įgyvendinimas, investicijų augimas ir gynybos pramonės stiprinimas. Tuo pačiu pabrėžta, kad išlieka reikšmingos rizikos, susijusios su geopolitine situacija, tarptautinės prekybos fragmentacija, energijos ir žaliavų kainų svyravimais, demografiniais iššūkiais bei globalių finansų rinkų nestabilumu.
Atsižvelgdamas į pristatytą informaciją ir posėdžio metu vykusias diskusijas, Europos reikalų komitetas nusprendė siūlyti Vyriausybei:
– laikytis valstybės finansų tvarumo, kuris stiprina pasitikėjimą šalies ekonomika ir sudaro pagrindą makroekonominiam stabilumui;
– prioritetą teikti produktyvioms, ilgalaikį ekonomikos augimą ir saugumą skatinančioms investicijoms, ypatingą dėmesį skiriant inovatyviai ir aukštos pridėtinės vertės gynybos pramonei;
– esant dideliam energijos kainų neapibrėžtumui, būti pasirengus taikyti tik laikinas ir tikslines paramos priemones, nukreiptas į pažeidžiamiausius ekonomikos dalyvius;
– vykdyti aktyvią darbo rinkos politiką, siekiant mažinti ilgalaikį nedarbą ir kompensuoti neigiamą demografijos poveikį darbo rinkai.
Ekonominės raidos scenarijus (scenarijus) parengtas įvertinus 2025 metų nacionalines sąskaitas ir kitą statistinę informaciją, po Finansų ministerijos 2025 m. rugsėjį paskelbto scenarijaus įvykusius išorės aplinkos pokyčius ir kitą informaciją. Scenarijaus prielaidos dėl išorės aplinkos ir valiutos kurso atitinka Tarptautinio valiutos fondo šių metų sausio mėn. ir Europos Centrinio Banko 2025 m. gruodžio mėn. paskelbtas ekonomines projekcijas ir prielaidas, o prielaidos dėl energijos (naftos ir gamtinių dujų) kainų parengtos remiantis informacija apie ateities sandorių kainas.
