Kauno savivaldybė, panašu, jau seniai tapo Matijošaičių šeimos valdoma teritorija. Pastarieji čia elgiasi kaip savo nuosavoje įmonėje, o savivaldybės padaliniai dirba išvien šeimos verslo labui. Toks įsigalėjimas Kaune kelia vis didesnį pasipiktinimą.
Neseniai nuskambėjo istorija, kai mero Visvaldo Matijošaičio sūnui Šarūnui Matijošaičiui, kuris taip pat yra miesto Tarybos narys, itin greitai buvo pakeista sklypo paskirtis Žaliakalnyje, A. Mackevičiaus gatvėje, kur jis planuoja statyti daugiabutį. Paprastiems piliečiams tokie tempai nepasiekiami – prašymai savivaldybėje nagrinėjami mėnesius, o kartais ir ilgiau. Matijošaičiui viskas vyksta akimirksniu.
Šarūnas Matijošaitis jau spėjo tapti nekilnojamojo turto magnatu, masiškai supirkinėjančiu sklypus Kaune. Žemes jis įsigyja už mažesnę nei rinkos kainą iš savininkų, kurie nuosavybės teises atkūrė savivaldybėje. Tokie sandoriai kelia abejonių dėl lygių galimybių visiems piliečiams.
Taip pat prisimenamas atvejis, kai Kauno savivaldybėje buvo skubotai koreguojamas Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio planas. Už šių korekcijų slypėjo V. Matijošaičio verslo interesai – jo statybų įmonė šalia įsigijo žemės ir prieš pat balsavimą įregistravo 15 sklypų, kuriuose planuojama statyti namus.
Savivaldybės aparatas dirbo mero interesams ir tada, kai administracija kreipėsi dėl krepšinio sirgalių skanduočių apie „krabą“ ir „laisvo elgesio moterį“. Nors šie žodžiai buvo skirti asmeniškai V. Matijošaičiui, pareiškimas buvo surašytas savivaldybės vardu, taip institucionalizuojant asmeninį įžeidimą.
Paskutinis skandalas – nelegalios tvoros šalinimas Vičiūnuose, Kruonio gatvėje. Tvora, neteisėtai iškilusi prie vietos gyventojo Audriaus Juršės namo, turėjo būti perkelta atgal į jo sklypo ribas, kaip įpareigojo teismas.
Tačiau stebina tai, kokie dideli savivaldybės resursai buvo skirti šiam reikalui. A. Juršė mano, kad tai gali būti V. Matijošaičio kerštas, nes Vičiūnų bendruomenė priešinasi mero sūnaus Š. Matijošaičio planams statyti daugiabučius jų kaimynystėje. Tiesa, tvora, išsikišusi į valstybinę žemę maždaug pusę metro, nekėlė jokių avarinių situacijų ir netrukdė eismui.
Kaune apstu panašių atvejų, kai tvoros ar pastatai įsiterpia į valstybinę žemę. Pasitaiko, kad atimama galimybė kaimynams prieiti prie komunikacijų, užkertami keliai vaikščioti po miško teritorijas, užgrobiamos didesnės teritorijos. Tačiau niekas neprisimena atvejo, kad dėl tvoros šalinimo atvyktų pats meras ir visa jo palyda, į kurią įėjo aukštas pareigas savivaldybėje užimantys veikėjai: administracijos direktorius Tadas Metelionis, jo pavaduotojas Paulius Keras, Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.
Ar įsivaizduojama, kad demokratiniame mieste meras asmeniškai nurodinėtų „Kauno švaros“ darbuotojams, kaip griauti tvorą, ir dar demonstruotų savo „eleganciją“? Pabandykite bet kas, susidūrę su didesnėmis savivalės apraiškomis, prisikviesti miesto galvą ir visą jo komandą. Greičiausiai tai būtų tas pats, kas laimėti milijoną loterijoje.
Tačiau reikalai, susiję su Matijošaičiais, tvarkomi visiškai kitaip. A. Pakalniškio aiškinimai, kad savivaldybė anksčiau nesusidūrė su tokiomis problemomis, tiesiog juokingi. Kone kiekviename teisiniame ginče dėl savavališkai išdygusių tvorų dalyvauja advokatai ir pilna „dirbtinių kliūčių“.
Tai bene pirmas atvejis, kai bendruomenės, pasipriešinusios mero sūnaus statyboms, teritorijoje iškilus nelegaliai tvorai, dėl jos iškėlimo metami tokie dideli savivaldybės resursai.
Atrodo, kad V. Matijošaičio šeimos „neprieteliams“ pajungiamas ir savivaldybės tinklapis, ir Ryšių su visuomene skyrius, kuris nedelsiant paskelbė mero „kultūringus“ epitetus. Kauniečiai balsuodami įstūmė savo miestą į autokratiją, vienos šeimos įsigalėjimą ir nesiskaitymą su kitais. Mūsų mylimą miestą apima vis stipresnis naudojimosi padėtimi tvaikas, kurį būtina stabdyti.
