Pabradės poligone vyksta precedento neturinti gelbėjimo operacija, kurioje naudojama galingiausia Lietuvoje žemsiurbė ir kita speciali įranga. Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) direktorius Vladimiras Vinokurovas pabrėžia operacijos sudėtingumą ir unikalumą Lietuvos mastu. Pagrindinis tikslas – ištraukti į pelkę nugrimzdusį, daugiau nei 60 tonų sveriantį šarvuotį ir išaiškinti keturių karių ekipažo likimą. Tikimasi, kad artimiausiomis dienomis, jei nebus naujų kliūčių, pavyks sėkmingai įvykdyti šią sudėtingą užduotį.
Operacijos metu narai, naudodamiesi valtimis su echolotais, siekia nustatyti tikslią šarvuočio buvimo vietą. Tuomet bus pradėtas kontroliuojamas vandens ir dumblo išsiurbimas. V. Vinokurovas pažymi, kad darbus apsunkina tai, jog JAV kariuomenės šarvuotis nuskendo užpelkėjusioje dauboje, susijungiančioje su didesniu vandens telkiniu. Siekiant izoliuoti nelaimės vietą, formuojama užtvara, atskirianti ją nuo susisiekiančio vandens telkinio.
Izoliavus nelaimės vietą, žemsiurbė pašalins dumblą, kad būtų galima pasiekti nuskendusį šarvuotį. Prie jo kablių bus pritvirtinti trosai, o didžiausi Lietuvoje skriemuliai bus naudojami šarvuočiui tempti į sausumą. Manoma, kad iš pelkės traukiant tokį sunkų objektą, prireiks bent trijų galingų mašinų, nes dumblas stipriai priešinsis.
Kaip jau buvo skelbta, nelaimė įvyko, kai JAV kariai, vykdę kitos technikos traukimo operaciją, veikiausiai pasiklydo ir supainiojo miško proskyną su keliu. Šioje proskynoje driekiasi aukšto slėgio dujotiekis.
Leisdamiesi nuokalne, jie nepastebėjo žemumoje esančios pelkės, kurią dengė žolės ir krūmokšniai. Iš tolo sunku pastebėti, kad po augalija slypi 6 metrų gylio pelkė. VVKD vadovas V. Vinokurovas pabrėžė, kad šarvuotis palindo po gruntiniu pelkės apklotu, o tai labai apsunkina gelbėjimo darbus. „Pelkingose vietovėse kartais sausuma būna virš vandens, todėl įvyko techninis palindimas po gruntu, kas labai apsunkina situaciją“, – aiškino V. Vinokurovas.
Pasak jo, nors apytikslė vieta ir yra žinoma, tačiau koordinuoti darbus labai sudėtinga. Tai retas ir sudėtingas atvejis Lietuvos istorijoje. Žemsiurbė per valandą išpumpuoja 500 kubinių metrų vandens, tačiau visai nusausinti nelaimės vietos negalima, kad būtų išlaikytas tinkamas vandens ir dumblo santykis, reikalingas žemsiurbei dirbti.
Narai dirba ekstremaliomis sąlygomis, nes vanduo drumstas, o iš nuskendusio šarvuočio teka dyzelinis kuras ir tepalai. Jie leidžiasi į vandenį palei vamzdį ir bando užčiuopti vietas, prie kurių būtų galima pritvirtinti trosus, vadovaudamiesi echolotų nustatyta vieta.
VVKD pasirūpino didžiausiais Lietuvoje skriemuliais, kurie bus tvirtinami keliuose taškuose krante. Lynais, atvyksiančiais iš Latvijos, bus bandoma ištraukti šarvuotį. Kiekvienas skriemulys gali traukti iki 200 tonų svorį. V. Vinokurovas teigia, kad tokios nelaimės ir tokios sudėtingos gelbėjimo operacijos Lietuvoje dar nėra buvę.
Keturi JAV kariai, važiavę pelkėje paskendusiu šarvuočiu, laikomi dingusiais be žinios. Karybos ekspertai teigia, kad išgyventi skęstančiame tanke beveik neįmanoma. Buvęs kariuomenės vadas generolas leitenantas Arvydas Pocius teigė, kad išsigelbėti įmanoma tik sureagavus laiku, tačiau tai – sekundžių klausimas. Šarvuotis akimirksniu sminga į dugną.
JAV ir Lietuvos kariai tikrino poligono teritoriją, ieškodami galbūt išsigelbėjusių ekipažo narių, tačiau paieškos buvo bevaisės. Ekspertai mano, kad kariai liko paskendusio šarvuočio viduje arba sugebėjo išlipti, tačiau liko pelkėje, kurią dengia grunto ir augmenijos sluoksnis. Tikimasi, kad artimiausiomis dienomis pavyks sumažinti dumblo lygį nelaimės vietoje ir pasiekti šarvuotį, o tada prasidės jo iškėlimo operacija.
