Kauno Laisvės alėjoje stūkso įspūdinga liepa, tačiau vien tik didingumo neužtenka, kad ji būtų pripažinta gamtos paminklu.
Nors Laisvės alėjos rekonstrukcija ir vėluoja, darbai pamažu artėja prie finišo tiesiosios. Bent jau taip galima spręsti iš atkarpos, besidriekiančios nuo Nepriklausomybės aikštės iki Vytauto prospekto.
Šiame kontekste norisi atkreipti dėmesį į senąją milžinę liepą, kuri auga Laisvės al. 15 A ir B namų kieme. Šio medžio apimtis kelis kartus viršija kitų liepų, augančių Laisvės alėjoje ar aplinkinėse gatvėse, apimtis. Dauguma pastarųjų yra kreivos, šleivos ir dažnai sergančios.
Pirmą kartą šią liepą pastebėjau daugiau nei prieš du dešimtmečius, kai dirbau miesto dienraštyje „Laikinoji sostinė“. Tuomet mane nustebino jos įspūdingas storis ir aukštis. Ji gerokai lenkė greta stovintį triaukštį pastatą.
Ne vienas, pamatęs šį medį, palaiko jį ąžuolu ar kaštonu. Tačiau sužinoję, kad tai liepa, žmonės negali atsistebėti.
„Įdomu būtų išsiaiškinti, kas šią liepą pasodino labai seniai. Ji tikrai čia neišdygo savaime. Tačiau baiminuosi, kad to niekada nesužinosime“, – teigė Danutė Talalienė, daugiau nei 50 metų gyvenanti šiame kieme.
Pasak jos, iš senųjų kiemo gyventojų ji girdėjusi, kad ši liepa čia augo jau XIX amžiaus pabaigoje.
„Manome, kad kitos tokios gražios ir senos liepos, bent jau miesto centre, tikrai nėra“, – sakė D. Talalienė.
Šį įspūdingą medį prisimena ir legendinis Kauno „Žalgirio“ centro puolėjas Gediminas Budnikas. Bėgdamas su močiute nuo tremties į Sibirą, dar būdamas vaikas, jis iš gimtojo Paąžuolių kaimo (Ukmergės raj.) rado prieglobstį pas tetą Nataliją, gyvenusią šiame kieme. Taip Kaune prabėgo jo įsimintiniausi vaikystės metai, kol prasidėjo sportinė karjera.
Šiuo metu Prienuose gyvenantis G. Budnikas retai lankosi buvusioje laikinojoje sostinėje, tačiau atvykęs visada užsuka į šį kiemą.
Čia patirtus nuotykius jis prieš keletą metų aprašė savo prisiminimų knygoje „Likimo spalva – žalia“.
„Gerai atsimenu šią liepą, nes šiame kieme prabėgo visa mano vaikystė“, – prisimena G. Budnikas.
Jau tada, apie 1950-uosius metus, kai jis čia atsikraustė, liepa buvo beveik tokio pat storio, kaip ir dabar.
„Tada aš buvau paauglys. Jos žemutinės šakos jau tada buvo labai aukštai, todėl kiemo berniukai, kurie nuolat karstydavosi, negalėjo ant jų užlipti“, – prisiminė G. Budnikas.
Dirbdamas minėtame dienraštyje, apie šią milžinę informavau tuometinę miesto Savivaldybės aplinkos apsaugos skyriaus vedėją Mariją Stanikūnienę.
„Man keista, tačiau apie šią miesto centre esančią liepą nieko nežinojau. Tai reto grožio ir, be abejo, labai sena liepa“, – sakė M. Stanikūnienė, atvykusi apžiūrėti medžio.
Ji kartu su šio skyriaus vyriausiuoju specialistu Ovidijumi Petruliu išmatavo liepos storį, kuris buvo išties įspūdingas – 340 cm. (Šiuo metu jos storis 350 cm – aut. past.).
Tąkart O. Petrulis nustatė, kad į liepą kažkada trenkė žaibas, nes ant kamieno buvo likęs nemažas vertikalus randas. Jis taip pat „iš akies“ įvertino liepos aukštį – daugiau nei 20 metrų.
„Reikia būtinai kažkaip ją įamžinti, galbūt netoliese pastačius bent informacinę lentelę“, – tada pažadėjo M. Stanikūnienė.
Tačiau laikas bėgo, o pažadas liko neįgyvendintas.
Straipsnio pradžioje minėjau apie jau baigiamą Laisvės alėjos atkarpos rekonstrukciją. Tad gal išties būtų gražu užbaigus darbus įamžinti ir šią gražuolę milžinę.
To paklausiau miesto Savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotojo Svajūno Urbonavičiaus.
„Informuojame, kad liepa, kurios kamieno skersmuo 120 cm ir kuri auga žemės sklype adresu Laisvės al. 15, Aplinkos apsaugos skyriui yra žinoma. 2021 metais šiai liepai buvo atlikti genėjimo darbai, kurių metu buvo pašalintos nudžiuvusios šakos, praretinta laja.
Informuojame, kad minėta liepa, vadovaujantis 2008 m. kovo 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 206 „Dėl Kriterijų, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams, patvirtinimo“, priskiriama saugotiniems želdiniams.
Minėtos liepos skelbti gamtos paminklu neplanuojama, kadangi medis priskiriamas saugotiniems želdiniams, o senstančio medžio kamiene bei stambiose šakose pastebimos drevės, todėl minėtą liepą skelbti gamtos paminklu būtų neracionalu ir nepraktiška“.
Komentaro pabaigoje aplinkosaugininkas pridūrė, kad apie 170 cm kamieno apimties liepą galima aptikti Vytauto parko šlaituose.
Kaune nėra daug medžių, pripažintų gamtos paminklais.
Bene žymiausias gamtos paminklas Kaune – Gintaro gatvėje auganti Lampėdžių mažalapė gražuolė. Botaniniu gamtos paminklu ji pripažinta nuo 2000 metų, o paveldo objektu – 2003 metais. Jos kamieno apimtis 1,3 metrų aukštyje siekia net 720 cm, plotis – 22 metrus, o amžius – apie 250 metų.
Ji išskirtinė tuo, kad medis išsišakoja į 4 kamienus ir 5 viršūnes (manoma, kad į vieną kamieną suaugo kelios šalia augančios liepaitės).
Garsi ir senoji Kauno obelis, auganti Kazliškiuose, privačiame sklype (Aleksoto sen.). Ji yra seniausia Lietuvoje ir pripažinta gamtos paminklu. Spėjama, kad jai daugiau nei 360 metų. Medis pažymėtas informaciniu stendu ir dažnai lankomas aplinkosaugininkų.
Taip pat Kauno miesto savivaldybės gamtos paveldo objektas – Ąžuolo ir Pušies draugystė – žaliuoja Panemunės šilo aukštutinėje terasoje, o Taikos kalno ąžuolą kauniečiai gali surasti Pažaislyje.
Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė yra teigusi, kad „neabejoju, jog prižiūrimas teritorijas („kiemus“) turėdami paveldiniai medžiai dar labiau atkreips į save gamtos mylėtojų dėmesį“.
Sutinku, kad būti „aukštu ir gražiu“ (kalbu apie medį) neužtenka, norint tapti gamtos paminklu. Ir grožis yra subjektyvi sąvoka. Vienam kažkas gali atrodyti labai gražu, kitam – visai nepatikti… Nors su tuo galima ginčytis, žinant įvairius „misių“ ir „misterių“ rinkimus.
Tad ar negalėtų ši milžinė būti bent jau „Gražiausia Laisvės alėjos liepa“? Su informacine lentele prie įėjimo į kiemą. Pakartosiu R. Savickienės žodžius: „Neabejoju, kad prižiūrimas teritorijas („kiemus“) turėdami paveldiniai medžiai dar labiau atkreips į save gamtos mylėtojų dėmesį“.
Pritariu šiai minčiai. Tai pagyvintų miesto veidą, konkrečiai šio miesto centro kampelį. Panašiai kaip rekonstruojamoje Laisvės alėjos atkarpoje paliktas (nors ir naujai padarytas) senojo akmeninio grindinio fragmentas.
Ar išties ši liepa verta didesnio dėmesio? Nueikite ir patys ją pamatysite. Juolab kad ji yra visai šalia – „ranka pasiekiama“.
