Kaunas pasipuošė unikaliu paminklu, skirtu negrįžtamai išnykusiam miesto architektūriniam paveldui. Ši dovana, ypač džiuginanti Kauno senojo architektūros paveldo mylėjus, primena nebeegzistuojančius, bet kadaise buvusius unikalius statinius.
Trys bronzinės skulptūrinės kompozicijos, įamžinančios buvusius Kauno architektūrinius pasididžiavimus, jau puošia (kol kas viena, bet netrukus bus ir kitos dvi) miesto centro erdves. Vyresniosios kartos kauniečiai su nostalgija prisimena kai kuriuos iš jų. Šių kompozicijų aprašymus Brailio raštu galės perskaityti ir neregiai.
Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas teigė, kad tai išties unikali ir reikalinga skulptoriaus Rimanto Okulič-Kazarino dovana miestui.
Pirmasis akcentas, įrengtas Laisvės alėjoje, priešais Tado Ivanausko zoologijos muziejų, primena tarpukario Art Deco šedevrą – centrinį Žydų banką.
„Kaip įdomu! Net nežinojome, kad čia stovėjo toks gražus pastatas. Gaila, kad jis buvo nugriautas“, – stebėjosi prie kompozicijos sustojusios merginos.
Tai vienas iš trijų „Kauno akcentų“ ciklo „Nematomi istoriniai objektai“ kūrinių.
Dvi kitos kompozicijos netrukus atsiras Vienybės aikštėje ir Kauko laiptų viduryje. Pirmoji primins tarpukario verslininkų brolių Vailokaičių namą ir netoliese stovėjusią elektrinę, kurie buvo susprogdinti 1944 metais, traukiantis vokiečiams. Šioje kompozicijoje bus pavaizduoti ne tik pastatai, bet ir Vienybės aikštės schema su nuorodomis, kur jie stovėjo.
Kauko laiptų aikštelėje bus įamžinta netoliese, ant šlaito, stovėjusi garsioji tarpukario architekto ir inžinieriaus Felikso Vizbaro (1880–1966) baltoji vila. Sovietmečiu nacionalizuotoje viloje veikė populiarusis „Kauko“ restoranas. Nors pastatas buvo tikras to meto architektūrinis pasididžiavimas, atkūrus nepriklausomybę jis pamažu nyko, kol 2016 metais buvo galutinai pašalintas.
Šis statinys pagrįstai laikomas unikaliausiu Kauno architektūriniu Art Deco šedevru.
Skulptorius Rimantas Okulič-Kazarinas prisipažino, kad seniai svajojo įamžinti architektūrinius šedevrus, kurie kadaise puošė Kauną.
„Tai pirmoji mano dovana Kaunui. Džiugu, kad pagaliau pavyko įgyvendinti šią svajonę“, – sakė skulptorius.
Naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ primena, kad „Kauno akcentų“ programa vykdoma nuo 2015 metų. Jos metu menininkai kviečiami siūlyti įvairius kūrinius, skirtus papuošti viešosioms erdvėms, o projektų įgyvendinimą finansuoja miesto savivaldybė.
Skulptūrų projektai leidžia miestui įamžinti praeitį ir sujungti kartas per bendrą istorinę atmintį. Tokios iniciatyvos skatina turizmą, suteikdamos lankytojams galimybę susipažinti ne tik su esamais architektūros objektais, bet ir su tais, kurie formavo Kauno veidą.
Šie skulptūriniai objektai skatina visuomenę mąstyti apie miesto istorijos trapumą ir atsakomybę už paveldą. Kauniečiai ir miesto svečiai gali geriau susipažinti su Kauno tarpukario modernizmo architektūros laikotarpiu, kuris buvo itin reikšmingas Lietuvos istorijoje.
Daugelis pastatų buvo statomi Lietuvai siekiant tarptautinio pripažinimo, todėl jie simbolizuoja tautos savarankiškumą ir modernumą.
Kompozicijų pasakojime atsispindi ne tik architektūriniai objektai, bet ir neužfiksuoti miesto gyvenimo momentai. Pavyzdžiui, centrinis Žydų bankas – tai ne tik pastatas, bet ir vieta, kurioje vyko verslo gyvenimas, svarbus miesto ekonomikai. Bronzinė kompozicija tampa langu į praeitį, skatinančiu domėtis ne tik architektūra, bet ir miestą kūrusių žmonių istorijomis.
Skulptūrų kūrimas ir įrengimas yra vienas iš būdų, kaip Kaunas puoselėja savo kultūrinį paveldą. Panašios iniciatyvos vyksta ir kitose Lietuvos vietose, tačiau Kauno tarpukario modernizmas yra unikalus dėl jo tarptautinio pripažinimo. 2015 metais UNESCO šis architektūrinis stilius buvo įtrauktas į preliminarų pasaulio paveldo sąrašą, o tai skatina miestą dar aktyviau puoselėti savo istoriją.
Skulptoriaus Rimanto Okulič-Kazarino projektas turi ir edukacinę funkciją – vietos gyventojai bei svečiai gali susipažinti su Brailio raštu užrašytais aprašais. Tai ne tik padeda įtraukti neregėjusius į miesto gyvenimą, bet ir didina visos visuomenės sąmoningumą apie įvairių žmonių grupių poreikius.
Šios iniciatyvos atskleidžia bendradarbiavimo tarp menininkų, savivaldybių ir bendruomenės svarbą. Projektų finansavimas iš miesto biudžeto ir kitų šaltinių leidžia užtikrinti kūrinių kokybę ir ilgaamžiškumą, taip pat skatina kitas bendruomenes Lietuvoje ieškoti būdų, kaip išsaugoti ir pagerbti savo prarastą paveldą.
Projektą „Kauno unikalumas laiko įspauduose ir dabartyje“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.
