## Ar Lietuvos kalinių reabilitacija yra įmanoma misija? Žurnalistinis tyrimas atskleidžia sistemos pertvarkas (III dalis)
Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos teisingumo sistemoje įvyko esminių pokyčių, kurie vis dar nepakankamai žinomi visuomenei. Šis žurnalistinis tyrimas, nagrinėjantis pusiaukelės namų plėtrą Lietuvoje, atveria duris į anksčiau uždarą kalėjimų sistemą ir atskleidžia joje vykstančias reformas, kurių pagrindinis tikslas – sumažinti kalinių skaičių. Ar gali būti, kad atviro tipo įkalinimo įstaigos, tokios kaip pusiaukelės namai, yra ateities kalėjimų vizija?
### Tyrimo atgarsiai
Valstybės kontrolės auditas, atliktas kovo mėnesį, įvertino Teisingumo ministerijos ir Lietuvos kalėjimų tarnybos vykdomą reformą, kuria siekiama iki 2030 m. sukurti naujos kartos bausmių vykdymo sistemą. Audito išvadose atkreipiamas dėmesys į tai, kad 2023 m. Lietuvoje įsteigtuose trijuose pusiaukelės namuose buvo įrengta daugiau nei 20 vietų, nors gairės numatė mažesnį skaičių.
Per didelis nuteistųjų skaičius pusiaukelės namuose yra viena iš Domeikavos gyventojų nepasitenkinimo priežasčių, kaip jau buvo aptarta pirmoje tyrimo dalyje.
Visai neseniai manyta, kad Domeikavos gyventojų protestai ir pradėtas teisinis procesas privers Lietuvos kalėjimų tarnybą peržiūrėti savo veiksmus ir ateityje steigti pusiaukelės namus labiau atsižvelgiant į vietos bendruomenių poreikius. Tačiau spalio pradžioje vykusiame teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjama Domeikavos gyventojų bendruomenės byla prieš Lietuvos kalėjimų tarnybą ir Teisingumo ministeriją, paaiškėjo, kad ateityje pusiaukelės namų steigimas taps dar paprastesnis ir mažiau pastebimas visuomenei.
Pakeitus Statybos techninį reglamentą (STR), Aplinkos ministerija perkėlė pusiaukelės namus iš specialiosios paskirties pastatų kategorijos į gyvenamosios paskirties, skirtų įvairioms socialinėms grupėms. Pagal naują reglamentavimą, įsigaliojantį nuo lapkričio 1 d., pusiaukelės namai priskiriami bendrabučiams, vienuolynams, motinos ir vaiko namams bei kitoms įstaigoms, teikiančioms socialinės globos ar priežiūros paslaugas su apgyvendinimu.
Valstybės kontrolės analizė rodo, kad, nors strateginiuose planavimo dokumentuose nenumatyta pusiaukelės namų plėtra Lietuvoje, nuo 2016 m. veikia 8 pusiaukelės namai, iš kurių du – Tauragėje ir Domeikavoje – atidaryti 2023 metais. Plungėje planuotus atidaryti 2024 m. I ketv., tačiau atidarymą stabdo užtrukęs teisinių dokumentų tvarkymo procesas. Iš viso Lietuvoje turėtų veikti 20 pusiaukelės namų.
### Trumpa statistika
* Ar žinojote, kad per dešimtmetį nuteistųjų skaičius Lietuvoje sumažėjo beveik dvigubai? Tai lėmė įvairūs faktoriai.
* Prieš dešimtmetį, 2014 m. liepos 1 d., Lietuvoje buvo 8 035 nuteisti asmenys. 2023 m. nuteistųjų skaičius sumažėjo 8,5 proc., o metų pabaigoje užfiksuotas mažiausias skaičius per pastaruosius metus – 4 551. Šių metų rugpjūčio pabaigos duomenimis, nuteistųjų skaičius dar sumažėjo iki 4 525.
* Statistiškai daugiau nei 60 proc. asmenų atlieka laisvės atėmimo bausmę ne pirmą kartą. Tai rodo, kad šalies bausmių vykdymo sistema vis dar nepakankamai efektyvi, kad paskatintų nuteistuosius keisti kriminalinio pobūdžio įpročius. Ne pirmą kartą laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų dalis 2023 m., palyginti su 2022 m., išaugo 5,9 proc. punkto ir viršijo priešpandeminį lygį (67,4 proc.).
* Būdai, kuriais siekiama sumažinti pakartotinį nusikalstamą elgesį, apima įkalinimo laiko panaudojimą asmenų reintegracijai į visuomenę po paleidimo ir resocializacijai. Tačiau 2023 m. vos 33,7 proc. nuteistųjų dalyvavo elgesio keitimo programose, nors buvo planuojama, kad jau 2022 m. įsitraukimas pasieks 60 proc. Galbūt to priežastis – motyvuotų darbuotojų trūkumas? Visose laisvės atėmimo vietose trūksta 20,5 proc. darbuotojų, o resocializacijos skyriuose trūkumas dar didesnis – net 29 proc.
### Lietuvos kalėjimų sistema – reformų kryžkelėje
2021 m. rugpjūtį Vyriausybė pritarė naujai Bausmių vykdymo sistemos pertvarkos koncepcijai, o 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja Bausmių vykdymo kodekso redakcija. Tai yra esmingiausi pokyčiai, lemiantys visos kalėjimų sistemos pertvarką, apie kurią visuomenė informuota nepakankamai.
Teisingumo viceministro dr. Roko Uscilos teigimu, pirmuoju pertvarkos etapu buvo įgyvendinti organizaciniai pokyčiai. Buvęs Kalėjimų departamentas ir jam pavaldžios įstaigos buvo reorganizuotos į vieną juridinį asmenį – Lietuvos kalėjimų tarnybą. Taip pat suformuota nepriklausoma Lietuvos probacijos tarnyba.
Tačiau Lietuvos teisėsaugos sistemoje dirbantiems pareigūnams atstovaujanti Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija į šiuos pokyčius žvelgia kritiškai. „Įsteigėme naują Tarnybą (Probacijos tarnyba), prisaikdinome papildomai dar vieną šios tarnybos generolą, atsirado daugiau biurokratijos, bet ar turime daugiau naudos – dar didelis klausimas“, – sako šios profesinės sąjungos pirmininkės pavaduotojas Darius Čekavičius.
Pasak jo, Probacijos tarnybos pareigūnų atlyginimai šiuo metu yra vieni mažiausių iš visų Lietuvos statutinių tarnybų pareigūnų, o jų darbo krūviai tik didinami. Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos atstovą neramina ir nauja Lietuvos probacijos tarnybos reforma, kurios metu iš 7 teritorinių probacijos skyrių liko tik trys. „Vėl sukiršinti žmonės, kurie tikėjo, kad atskyrus Probaciją nuo Kalėjimų tarnybos, jų reikalai pagerės“, – sako D. Čekavičius.
### Posūkis nauja linkme: ne įkalinti, o resocializuoti
„Antrasis bausmių vykdymo sistemos pertvarkos etapas susijęs su teisinio reguliavimo pokyčiais. Bausmių vykdymo kodekse ir susijusiuose įstatymuose buvo įtraukti nuteistųjų resocializacijos, užimtumo, švietimo, priklausomybės ligų gydymo klausimai. Į šiuos procesus dabar labiau įtraukiamos nevyriausybinės organizacijos ir socialiniai partneriai“, – aiškina R. Uscila.
Nors teisinė bazė sutvarkyta, o pokyčiams pradėta ruoštis iš anksto, Valstybės auditas šių metų kovo mėnesį konstatavo, kad bausmių vykdymo sistemai vis dar sunku siekti išsikeltų tikslų. 2023 m. vos 33,7 proc. nuteistųjų įsitraukė į elgesio keitimo programas, nors buvo planuojama, kad jau 2022 m. įsitraukimas pasieks 60 proc.
Tai nestebina, nes Valstybės kontrolės išvados rodo, kad visose laisvės atėmimo vietose trūksta 20,5 proc. darbuotojų, o resocializacijos skyriuose trūkumas siekia net 29 proc.
Asmens laisvę apribojančių priemonių tikslas – apsaugoti visuomenę nuo nusikalstamų veikų ir mažinti pakartotinį nusikalstamą elgesį. Tikslas gali būti pasiektas, jei įkalinimo laikas bus naudojamas asmenų reintegracijai į visuomenę po paleidimo ar resocializacijai.
Deja, duomenys rodo, kad šalies bausmių vykdymo sistema vis dar nepakankamai efektyvi, kad paskatintų nuteistuosius keisti kriminalinio pobūdžio įpročius. Daugiau nei 60 proc. asmenų atlieka laisvės atėmimo bausmę ne pirmą kartą, o jų dalis 2023 m., palyginti su 2022 m., išaugo 5,9 proc. punkto ir viršijo priešpandeminį lygį.
**Pakartotinis nusikalstamumas:**
* 2020 m. – 67 proc.
* 2021 m. – 64 proc.
* 2022 m. – 61,5 proc.
* 2023 m. – 67,4 proc.
### Nusikalstamumą lemia aplinka
„Kartais pamąstau, kodėl atsidūriau čia, ypač sunkiais momentais, kai nepasiteisina tam tikros priemonės, kai matau, kad lygtinai į laisvę paleistas asmuo vėl sugrįžo į įkalinimo įstaigą… Ar aš gerai dirbu, kodėl pasirinkau šią profesiją, ar tikrai galiu duoti tai, ko reikia šiems žmonėms? Visada norėjau būti mokytoju, darbo pobūdis panašus“, – sako Kauno kalėjimo resocializacijos skyriaus viršininkas Almantas Atkočaitis.
Studijuodamas Mykolo Riomerio universitete, A. Atkočaitis rašė magistrinį darbą apie pakartotinį nusikalstamumą. Ši tema yra jo darbo esmė – siekti, kad nuteistasis nebenusikalstų. „Nors magistrinį darbą rašiau prieš dešimtmetį, situacija nebus stipriai pasikeitusi. Žmogus nusikalsta pakartotinai ne dėl prigimties ar polinkio, o dėl socialinės aplinkos. Ji turi apie 50–60 proc. įtakos. Jei žmogus neturi palaikančios aplinkos, neturi kur grįžti, tikimybė, kad jis grįš atgal į įkalinimo įstaigą, yra labai didelė. Jei nuteistasis turi šeimą, artimuosius, jis turi daugiau šansų kurti gyvenimą pagal naujas nuostatas“, – įsitikinęs A. Atkočaitis.
Jis teigiamai vertina resocializacijos programas ir džiaugiasi Lietuvoje sukurtu palydėjimo mechanizmu, įgyvendintu kartu su savivaldybėmis. „Palydėjimo mechanizmo esmė: likus pusei metų iki paleidimo, su nuteistuoju susisiekia savivaldybės socialinis darbuotojas ir pasidomi jo poreikiais. Galbūt jam reikia dokumentų, gal jis neturi kur gyventi, reikia sutvarkyti formalumus dėl pašalpos gavimo“, – pasakoja A. Atkočaitis.
Anksčiau būdavo atvejų, kai išėję į laisvę nuteistieji nežinodavo, kaip savimi pasirūpinti, neturėdavo galiojančių dokumentų ar vietos pernakvoti. „Dabar nuteistojo dokumentais pasirūpinama jam dar būnant įkalinimo įstaigoje“, – teigia jis.
„Kas vyksta Kaune“ žurnalistė Miglė Kubiliūtė, publikavusi tyrimą, paliudijo, kad iš įkalinimo įstaigos grįžę nuteistieji susiduria su sudėtingomis situacijomis.
„Prieš keletą metų redakcijos telefonu pradėjo skambinti asmuo, išėjęs iš įkalinimo įstaigos. Jis prašė padėti gauti piniginę pašalpą. Vyras skundėsi, kad seniūnijoje jo prašė banko sąskaitos ir kortelės numerio, tačiau po daugiau kaip dviejų dešimtmečių į laisvę išėjęs asmuo nesuprato, kas yra banko kortelė, kur ją gauti ir kaip išsigryninti pinigų“, – prisiminė Miglė.
„Ar tu nori, kad aš vėl ką nors užmuščiau? – netekęs kantrybės ne kartą sakė jis man. Supratau, kad žmogus neturi į ką kreiptis pagalbos, bet aš jam irgi negalėjau padėti. Nežinau, kaip baigėsi ši istorija, bet man ji įstrigo“, – pasakojo žurnalistė.
### Resocializacija reikia tikėti
Už Domeikavos pusiaukelės namuose esančių nuteistųjų saugumą atsakingas Kauno kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus viršininkas Nerijus Stapušaitis sako, kad pareigūnams yra žinoma nuteistųjų aplinka, draugai, ryšiai. Atranka į pusiaukelės namus vyksta griežtai.
„Jie jau būdami kalėjime turėjo išvykas į namus kartą per mėnesį ar ketvirtį, tai ir taip grįždavo į savo aplinką. Dabar jie stebimi apykojėmis, kurios rodo jų judėjimo trajektoriją. Jie perkelti kalėti į lengvesnes sąlygas, todėl yra motyvuoti neprarasti mūsų pasitikėjimo. Ši sistema gerai veikia“, – tikina pareigūnas.
Pareigūno įsitikinimu, pusiaukelės namai yra vienas iš efektyviausių nuteistųjų resocializacijos modelių. „Šie žmonės užpildo darbo vietas, pradėję gauti atlygį, atlygina civilinius ieškinius, gali prisidėti, talkindami bendruomenei. Norėtųsi, kad taip nutiktų ir Domeikavoje“, – sako N. Stapušaitis.
„Vienas atlaidumo matas – žiūrėti į nuteistąjį žalos padarytojo akimis. Tačiau kaip resocializacijos pareigūnas aš turiu tikėti, kad mūsų pastangos duos rezultatus, kad mums pavyko kažką pakeisti žmoguje, parodyti, kad galima gyventi kitaip, dorai“, – sako A. Atkočaitis.
Visgi skaičiai apie pakartotinį nusikalstamumą niūrūs. Valstybės kontrolės audito ataskaitoje rašoma, kad po nesėkmingos resocializacijos į laisvę išleistas nuteistasis vidutiniškai padaro apie 100 naujų nusikalstamų veikų, kol vėl sulaikomas, teisiamas ir baudžiamas.
Šių 100 naujų nusikalstamų veikų vidutinė turtinė žala fiziniams asmenims yra apie 18,6 tūkst. eurų. Neturtinė žala paprastai didesnė ir sunkiai įvertinama. Jei nusikaltęs asmuo vėl nuteisiamas laisvės atėmimo bausme, jos vykdymas kainuoja vidutiniškai dar apie 38 tūkst. eurų (papildomai reikėtų įskaičiuoti ikiteisminio tyrimo ir teisminio proceso kaštus).
### Artėjame prie Europos Sąjungos lygmens
Geroji žinia – nuteistųjų skaičiai Lietuvoje mažėja. Tai susiję su įvairiais veiksniais.
Prieš dešimtmetį, 2014 m. liepos 1 d., Lietuvoje buvo 8 035 nuteistieji. 2023 m. jų skaičius sumažėjo 8,5 proc., o metų pabaigoje užfiksuotas mažiausias skaičius per pastaruosius metus – 4 551. Šių metų rugpjūčio pabaigoje nuteistųjų skaičius buvo dar mažesnis – 4 525. Per pastaruosius 3 metus nuteistųjų skaičius sumažėjo 14,5 proc., šiuo metu 100 tūkst. gyventojų tenka 158 įkalinti asmenys.
Pasak teisingumo viceministro dr. Roko Uscilos, nuteistų ir kalėjimuose laikomų asmenų skaičius Lietuvoje mažėja kiekvienais metais. „Šį mažėjimą lemia pokyčiai Lietuvos visuomenėje, tokie kaip auganti ekonomika, naujos galimybės darbo rinkoje bei kultūriniai pokyčiai. Šie faktoriai ir sėkminga kova su organizuotu nusikalstamumu lemia mažėjantį nusikalstamumą“, – sako jis.
Keičiasi ir nusikalstamumo struktūra – mažėja nužudymų, kitų sunkių smurtinių nusikaltimų, tuo tarpu daugėja nusikaltimų, susijusių su informacinėmis technologijomis, nesunkių nusikaltimų, kai laisvės atėmimo bausmė nėra taikoma.
„Keičiasi ir Lietuvos teisinė aplinka, baudžiamoji politika formuojama pagal proporcingumo kriterijus, mokslininkams ir ekspertams nuolat atkreipiant dėmesį, kad platus baudžiamosios atsakomybės taikymas ar ilgos laisvės atėmimo bausmės už nepavojingas veikas yra neefektyvūs ir ekonomiškai netikslingi“, – sako teisingumo viceministras dr. R. Uscila.
Valstybės kontrolės atlikto audito išvadose nurodoma, kad, įgyvendinus naujos kartos bausmių vykdymo įstaigos viziją, 2030 metais 5 Lietuvos kalėjimuose turėtų kalėti apie 3 000 nuteistųjų.
### Žurnalistinis tyrimas išryškino trūkumus
Valstybės kontrolės analizėje atkreipiamas dėmesys į tai, kad 2023 m. įsteigtuose trijuose pusiaukelės namuose įrengtas didesnis nei gairėse numatytas 20 vietų skaičius. Plačiau apie iš to kylančias grėsmes buvo rašoma pirmoje tyrimo dalyje.
Valstybės kontrolės išvados buvo svarstomos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje, kuriame dalyvavo teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska bei Lietuvos kalėjimų tarnybos atstovė. Ministrė akcentavo, kad steigiant pusiaukelės namus prioritetas turėtų būti teikiamas valstybės Turto banko valdomų pastatų įsigijimui.
Tačiau net trys 2022–2023 m. pusiaukelės namams Lietuvos kalėjimų tarnybos įsigyti pastatai Plungėje, Tauragėje ir Domeikavoje buvo išpirkti iš verslo arba privačių asmenų. Žurnalistinis tyrimas parodė, kad pastatai pirkti neskelbus konkursų, o įsigyjimo kaina galėjo būti aukštesnė nei rinkos. Plačiau apie tai buvo rašoma tyrimo antroje dalyje.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 8 pusiaukelės namai Alytuje, Marijampolėje, Domeikavoje, Pravieniškėse, Vilniuje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Tauragėje. Dauguma jų talpina apie dvi dešimtis nuteistųjų, Šiauliuose – 47, Vilniuje – 60. Rugpjūčio pabaigos duomenimis, nuteistųjų skaičius buvo 4 525, iš jų 158 gyveno pusiaukelės namuose.
Tyrimo pabaiga.
