Žemės ūkis Lietuvoje

Sektoriaus reikšmė ir dabartinė padėtis

Ekonominis dydis: 2022 m. bendras žemės ūkio produkcijos vertė siekė apie 4,6 mlrd. EUR, iš jų 6,4 % augo augalininkystė, o gyvulininkystė – 1,7 %.
Sektorius sudarė apie 4 % šalies BVP ir įsidarbino apie 8 % darbo jėgos.
2023 m. kartu su maisto produktais žemės ūkis sudarė 19,6 % viso eksporto – tai rodo jo strateginę reikšmę šalies ekonomikai.
Iš visos Lietuvos žemės ploto (2,9 mln. ha), 2,3 mln. ha buvo dirbama žemė (arablai) 2023 m..

2. Produkcijos struktūra ir rezultatai

2022 m. pagrindiniai rodikliai:

Grūdai: ~6 014 tūkst. t.
Rapsai: ~896 tūkst. t.
Daržovės: ~267 tūkst. t.
Bulvės: ~232 tūkst. t.
Vaisiai ir uogos: ~74 tūkst. t.

Perkopus į nuo-iki per capita skaičių:

Grūdai – 2 124 kg
Daržovės – 94 kg
Bulvės – 82 kg
Vaisiai – 27 kg
Pieno (riebus) – 537 kg

Šie rodikliai rodo stabilų augimą ir produkcijos diversifikaciją.

Socialinės demografijos pokyčiai

Ūkių skaičius mažėjo: nuo 2009 iki 2023 m. – nuo ~107 546 iki ~87 831 ūkių (-18,3 %) .
Tuo metu 1–5 ha ūkiai sudarė 37 %, 5–10 ha – dar 19 % visų ūkių .

Ši tendencija rodo stambėjimo procesus bei mažųjų ūkių nykimą.

4. Inovacijos ir šiuolaikinės technologijos

Auga Group – vienas didžiausių Europoje integruotų ekologinių ūkių tinklų, valdantis ~39 000 ha sertifikuotos organinės žemės. Sistema apima augalininkystę, pieno ūkį ir grybų auginimą uždaro ciklo modelyje.
InSoil (anksčiau HeavyFinance) – klimato technologijų įmonė, teikianti žalia finansavimą regeneracinei žemdirbystei: no-till, pasėlių rotacija, kompostavimas. 2023 m. įmonė padėjo 2 000+ ūkininkų, vidutinė paskola ~31 000 EUR.
Kietaviškių gausa – didžiausias daržovių augintojas Baltijos šalyse, veikiantis 20 ha šiltnamių komplekso. 2022 m. pajamos – 14,7 mln EUR, pelnas – 3,4 mln EUR. Po modernizacijos 2016 m. veikia visus metus.
Statistiniai duomenys apie drėkinimo sistemų plitimą: 2020 m. ~45,4 tūkst. ūkių naudojo drėkinimą 6,6 tūkst. ha plote (~0,2 %) – dažniausiai paviršinis arba požeminis drėkinimas.

5. Viešoji politika ir paramos priemonės

2020–2024 m. žemės ūkio ir kaimo plėtros strategija: metinė parama +84 mln EUR (11 %) lyginant su 2014–2020 laikotarpiu; smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams nuo 2023 m. – iki 120 mln EUR; ekologiniam ūkininkavimui – parama dvigubai didesnė nei ankstesnėse kadencijose.
2024 m. pradžioje jaunųjų ūkininkų skaičius padidėjo 13 % lyginant su 2021 m.; kaimo piniginės pajamos augo >25 %, mieste – 21,5 %. Sukurta >4 000 naujų darbo vietų kaime. Paraiškų vertinimas Nacionalinėje mokėjimo agentūroje sutrumpėjo perpus.
2023 m. žemės ūkio sektoriaus sukurta pridėtinė vertė – ~23 % daugiau nei 2020 m.

6. Tvarumas ir ekologinė našta

2022 m. žemės ūkis išmetė 4,1 mln. t CO₂ ekv., tai – trečias daugiausiai šiltnamio dujų išmetantis sektorius Lietuvoje. Žemės ūkis sudarė 21 % visų šalies ŠESD emisijų. Palyginimui – 2020 m. – 5,9 % daugiau.
2021 m. pievos sugėrė 0,71 mln. t CO₂, o dirbamos žemės išskyrė 0,61 mln. t – pievų reikšmė kaip sulaikančio anglies šaltinio mažėja.
Tikslas iki 2030 m. – sumažinti žemės ūkio sektoriaus emisijas 11 % nuo 2005 m. lygio.
ES žaliojo kurso tikslai – iki 2030 m. ekologinio ūkininkavimo apimtis – ≥25 %, pesticidų naudojimas – -50 %.

Lietuvos žemės ūkis – tvirtas šalies ekonomikos ramstis: 4–5 % BVP, beveik 20 % eksporto struktūros, milijonų tonų produkcijos. Nors ūkiai nyksta (stambėjimas, mažos struktūros), investicijos, modernizacija ir ekologinis ūkininkavimas gerina efektyvumą. Augant ESG ir klimato politikos svarbai, tvarumo iniciatyvos (InSoil, AUGA, parama jauniesiems, ekologiški parametrai) – kertiniai veiksniai sektoriaus perspektyvai.

Galutinis žodis: investicijos, skaitmeninės ir tvarios technologijos bei gerai nukreipta parama užtikrins, kad žemės ūkis Lietuvoje išliks stabilus, konkurencingas ir aplinkai atsakingas.