Visoje Europoje mažėjant popierinių laiškų srautui ir augant siuntų rinkai, diskusijos dėl universaliosios pašto paslaugos (UPP) ateities intensyvėja ir Lietuvoje. Lietuvos paštas akcentuoja, kad nepaisant besikeičiančios situacijos, valstybė išlieka įsipareigojusi užtikrinti pašto paslaugų prieinamumą visiems šalies gyventojams, ypač regionuose.
Pasak Lietuvos pašto generalinio direktoriaus Kastyčio Valantino, pašto sektorius išgyvena reikšmingą transformaciją: gyventojai vis dažniau naudojasi paštomatais ir kurjerių paslaugomis, o mobilusis laiškininkas tapo įprasta paslauga atokesnėse vietovėse.
„Lietuvos gyventojai gali būti tikri, kad nepriklausomai nuo pokyčių, pašto paslaugos jiems bus patogiai prieinamos ten, kur jie gyvena. Tai yra principinis valstybės įsipareigojimas“, – teigia K. Valantinas.
Anot jo, dažnai girdimose diskusijose apie UPP nuostolingumą pamirštama platesnė šios paslaugos reikšmė. Nors ji sudaro vos 6 procentus pašto rinkos, UPP yra svarbi Lietuvos pašto sistemos dalis, kurią panaikinus neigiamas pasekmes pajustų tiek gyventojai, tiek valstybė.
„Privatus verslas pirmiausia vadovaujasi rinkos logika, o ne vykdo specialiuosius valstybės įpareigojimus. Lietuvos paštas atlieka dalį funkcijų, teikia tam tikras paslaugas ir operuoja infrastruktūra, kuri rinkos sąlygomis neatsipirktų, bet yra būtina valstybės funkcijoms, ypač regionų gerovei užtikrinti. Tai iš dalies kompensuojama lėšomis iš valstybės biudžeto, gaunamomis už UPP teikimą. Tokia praktika taikoma daugelyje Europos šalių“, – sako Lietuvos pašto vadovas.
K. Valantinas pabrėžia, kad jei Lietuvos paštas netektų UPP licencijos arba ji būtų padalinta tarp kelių rinkos dalyvių, tai iš esmės reikštų bendrovės privatizaciją. Toks sprendimas turėtų pasekmių ne tik pašto sektoriui, bet ir kitoms valstybės funkcijoms.
Pirmiausia, tai lemtų apie 1000 darbo vietų praradimą, daugiausia regionuose, kur pašto paslaugos yra svarbi vietos infrastruktūros dalis. Antra, išaugtų periodinių leidinių, pensijų ir išmokų pristatymo kaštai, o tai tiesiogiai paveiktų gyventojus ir spaudos leidėjus. Trečia, kiltų rizika infrastruktūrai, kuri šiuo metu numatyta panaudoti mobilizaciniams planams ir kitoms valstybės funkcijoms.
Vertinant tik siaurą komercinį nuostolingumo aspektą, toks sprendimas sukeltų daug didesnį neigiamą poveikį, kurio finansinė žala viršytų dabartinius universaliosios paslaugos kaštus.
Be to, svarbu atkreipti dėmesį, kad Europoje vyrauja praktika išlaikyti svarbias pašto funkcijas valstybės rankose būtent dėl jų platesnės įtakos nacionalinės svarbos klausimams. Pavyzdžiui, Latvija šiuo metu kuria teisinius saugiklius, kad neapibrėžtoje geopolitinėje situacijoje strateginės svarbos valstybinės funkcijos nebūtų perleidžiamos tretiesiems rinkos operatoriams.
Plačiau apie tai, kokio pašto reikia Lietuvai, galite pasiklausyti „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“.
Apie Lietuvos paštą:
Lietuvos paštas yra didžiausias pašto ir siuntų paslaugų teikėjas šalyje. Klientus aptarnaujame per 166 pašto skyrius, 440 mobiliųjų laiškininkų ir beveik 1500 paštomatų, jungiančių tris Baltijos šalis.
