Geras atlyginimas ir karjeros galimybės renkantis profesiją jaunuoliams vis dar išlieka vienais svarbiausių kriterijų, tačiau lūkesčiai būsimiems darbdaviams auga – vis dažniau akcentuojama veiklos prasmė, galimybė kurti vertę visuomenei, darbdavio įvaizdis ir vertybės.
Sostinėje vykusioje karjeros mugėje Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ atlikta apklausa parodė, kad 62 proc. jaunuolių darbas energetikoje yra patrauklus dėl jo prasmės ir svarbos valstybei. Vienu svarbiausių motyvų rinktis šį sektorių buvo nurodytas ir jo stabilumas, ilgalaikės karjeros perspektyvos (51 proc.), taip pat geras uždarbis (44 proc.). Verta pastebėti, kad keturi iš dešimties jaunuolių nurodė, kad tai sritis, kurioje dirbtinis intelektas ne pakeis žmones, o jiems padės.
Kiek mažiau respondentų vertindami sektoriaus patrauklumą išskyrė galimybes dirbti su naujausiomis technologijomis (36 proc.), o energetikos ryšį su klimato kaita, tvarumu ir visuomenės gerove nurodė 35 proc. apklausos dalyvių.
„Natūralu, kad atlyginimas ar ateities perspektyvos renkantis darbą yra tie kriterijai, kurie daugeliui į galvą ateina pirmiausia. Vis dėlto matome, kad jaunų žmonių poreikiai ir lūkesčiai smarkiai plečiasi. Darbo prasmę ir svarbą visuomenei jaunuoliai įvardija kaip svarbiausią kriterijų renkantis karjerą. Dėl šių tendencijų daugiau galimybių patraukti būsimų darbuotojų dėmesį gauna sritys, kurios gali pasiūlyti didesnę pridėtinę vertę, o viena jų – energetika, atsakinga už visai šaliai strategiškai svarbių projektų įgyvendinimą“, – pastebi „Litgrid“ Žmonių ir kultūros skyriaus vadovė Odeta Zubrienė.
Paprašyti įvardyti, kokios savybės, jų nuomone, būtinos norint pradėti karjerą energetikoje, net 68 proc. jaunuolių pabrėžė atsakingumo svarbą, 66 proc. – techninio/analitinio mąstymo poreikį, o 59 proc. mano, kad šiam darbui svarbu būti gabiam tiksliesiems mokslams. Apklausa taip pat parodė, kad 28 proc. jaunuolių darbą energetikoje laiko itin plačia sritimi, neapsiribojančia vien inžinerija.
O. Zubrienės teigimu, kompetencijos, kurių energetikai reikia dabar ir dar labiau reikės ateityje, transformuojasi ir plečiasi. Tad norint dirbti energetikos sektoriuje nepakanka vien tik inžinerinių žinių. Energetika tampa tarpdisciplinine sritimi, o dinamiškam sektoriui reikia ir programuotojų, dirbtinio intelekto technologijų specialistų, duomenų analitikų, teisininkų, projektų vadovų bei kitų sričių specialistų.
Lūkesčiai darbdaviams auga
Klausiami apie lūkesčius būsimiems darbdaviams dauguma respondentų (71 proc.) išskyrė geros atmosferos darbe svarbą, 66 proc. teigė, kad darbdavys suteiktų prasmingą darbą ir turėtų vertybėmis grįstą organizacijos kultūrą. Gerą atlyginimą paminėjo 63 proc. apklaustųjų.
„Karjerą dar tik besirenkantys mūsų apklausos dalyviai teigė vertinantys lankstumą, galimybę dirbti nuotoliu. Be abejo, dažnas minėjo ir karjeros galimybes įmonės viduje, sudaromas sąlygas stažuotis užsienyje ar keliauti. Nepamirštamas ir darbdavio rūpinimasis tvarumu. Tarp svarbių aspektų – įmonės veiklos reputacija ir darbdavio žinomumas. Apibendrinant galima teigti, kad patrauklus šiuolaikinis darbdavys turi atitikti vis daugiau įvairių kriterijų, tarp jų ir psichologinių“, – dėsto O. Zubrienė.
Jei anksčiau darbas turėjo tenkinti bazinius poreikius, pavyzdžiui, užtikrinti stabilumą ar laiku mokamą atlyginimą, tai ateities specialistų kartai ypač svarbus ir psichologinis klimatas, darbdavio rūpestis ne tik verslu, bet ir darbuotojų gerove, aplinka, globaliais iššūkiais.
Energetika tapo labiau matoma platesniam ratui moksleivių
Kauno technologijos universiteto studijų prorektorė doc. dr. Kristina Ukvalbergienė pastebi, kad energetika atveria galimybes labai įvairių sričių specialistams – greta inžinierių ne mažiau svarbūs ir bendrieji gebėjimai, tokie kaip problemų sprendimas, komunikacija, darbas tarpdisciplininėse komandose.
„Atsinaujinanti energetika šiandien yra viena progresyviausių ir sparčiausiai besivystančių technologijų sričių, o ateities energetikos profesionalas ar profesionalė turi gebėti matyti visumą ir kurti sprendimus sparčiai besikeičiančiame pasaulyje“, – sako K. Ukvalbergienė.
O. Zubrienės teigimu, šiandien karjeros kelią besirenkantiems jaunuoliams energetikos sritis yra žinoma, jiems nebereikia pasakoti, kuo jis svarbus ir reikšmingas. Pasak jos, iš energetikos profesionalams moksleivių užduotų tikslingų klausimų susidarė įspūdis, kad didelė dalis atėjusiųjų svarsto arba jau yra apsisprendę rinktis darbą energetikoje. Besidominčių energetika pastaraisiais metais gerokai padaugėjo, nes ši sritis tapo kur kas labiau matoma.
„Manyčiau, kad požiūris į energetikos sektorių keičiasi ir vis daugiau jaunų žmonių šią sritį vertina kaip perspektyvią ir prasmingą karjeros kryptį. Pastaraisiais metais stebime augantį stojančiųjų į energetikos ir elektros studijų krypčių programas skaičių tiek Kauno technologijos universitete, tiek bendrai Lietuvoje“, – teigia KTU prorektorė K. Ukvalbergienė.
Nuo 2022 iki 2025 metų stojančiųjų skaičius KTU ir VILNIUS TECH elektros inžinerijos bei atsinaujinančios energetikos bakalauro programose reikšmingai išaugo – kai kuriose programose jis padidėjo net iki 8 kartų, o elektros energetikos inžinerijos magistrantūroje fiksuojamas apie 170 proc. augimas.
„Vilnius Tech“ Elektros inžinerijos katedros vedėja prof. dr. Sonata Tolvaišienė antrina, kad susidomėjimas energetika auga – ypač tuomet, kai ji pristatoma ne tik kaip techninis, bet ir kaip prasmingas sektorius, kuriame galima realiai prisidėti prie aplinkosaugos, inovacijų ir visuomenės gerovės.
„Kuo daugiau apie šiuolaikinę elektros energetiką kalbama mokyklose, viešojoje erdvėje ir per realius pavyzdžius, tuo greičiau nyksta seni stereotipai ir stiprėja jaunimo motyvacija rinktis šį kelią“, – priduria pašnekovė.
AB „Litgrid“, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė, palaiko stabilų šalies elektros energetikos sistemos darbą, valdo elektros energijos srautus ir sudaro sąlygas konkurencijai atviroje elektros rinkoje. Bendrovė Lietuvoje valdo apie 7 tūkst. km oro linijų, virš 300 km kabelinių linijų, daugiau kaip 240 transformatorių pastočių, 9 tarpsistemines linijas ir jungtis su kitomis šalimis, nuolat vykdo elektros tinklo infrastruktūros priežiūrą siekiant užtikrinti tinkamą elektros energijos perdavimą visiems šalies gyventojams, įstaigoms ir kitoms organizacijoms.
Nuo 2010 m. gruodžio 22 d. AB „Litgrid“ akcijos įtrauktos į vertybinių popierių biržos „Nasdaq Vilnius“ Papildomąjį prekybos sąrašą. 97,5 proc. AB „Litgrid“ akcijų valdo naujosios energetikos įmonių grupė „EPSO-G“. „EPSO-G“ vienintelio akcininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos energetikos ministerija.
