Ar įmanoma gydyti ne tik ligą, bet ir jos priežastis? Gydytojos onkologės Linos Paulauskienės profesinis kelias rodo, kad taip. Pradėjusi nuo darbo su sunkiausiomis ligomis, ji atrado gyvensenos mediciną – sritį, leidžiančią ne tik gydyti, bet ir padėti žmonėms keisti kasdienius įpročius bei ilgainiui perrašyti savo sveikatos istoriją.
Plati sąvoka
Gyvensenos medicina – tai mokslo įrodymais grįsta medicinos praktika, skirta su gyvensena susijusių lėtinių ligų prevencijai, valdymui ir sveikatos stiprinimui. Ji suteikia sveikatos priežiūros specialistams pažangius, moksliškai pagrįstus metodus, leidžiančius veikti ligų vystymosi mechanizmus per gyvensenos rizikos veiksnių korekciją.
„Didžioji dalis visuomenės sergamumo ir mirtingumo rodiklių yra susiję su gyvensenos veiksnių poveikiu, todėl gyvensenos medicina tampa neatsiejama šiuolaikinės medicinos praktikos dalimi, efektyviai padedanti tiek užkirsti kelią, tiek gydyti lėtines ligas, mažinti gydymo šalutinius reiškinius, išvengti komplikacijų, ligų progresavimo, gerinti gyvenimo kokybę ir ilginti sveiko gyvenimo trukmę“, – akcentavo L. Paulauskienė.
Gydytoja onkologė chemoterapeutė, baigusi gyvensenos medicinos magistro studijų programą Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU), dirba gyvensenos medicinos specialiste, klinikinėje praktikoje konsultuoja tiek onkologinėmis, tiek kitomis lėtinėmis ligomis sergančius pacientus, o sukauptomis žiniomis šiandien jau ir pati dalijasi su studentais.
Pašnekovės teigimu, klinikinė praktika praturtina – studentams galima perteikti ne tik teorines žinias, bet ir realią patirtį.
„Kiekvienas pacientas – unikali istorija, reikalaujanti individualios prieigos, empatiško ryšio, atliepiant asmeninius paciento lūkesčius ir sveikatos poreikius bei palaikant, motyvuojant tam, kad būtų pasiekti tvarūs ir ilgalaikiai elgsenos, subjektyvios savijautos bei objektyvių sveikatos rodiklių pokyčiai“, – tvirtina gyvensenos medicinos specialistė.
Smalsumas atvedė į naują medicinos sritį
L. Paulauskienė pasidalijo, kad kelias į gyvensenos medicinos studijas nebuvo visiškai įprastas – motinystės atostogos suteikė galimybę kuriam laikui stabtelėti nuo intensyvios profesinės veiklos ir leido į profesiją pažvelgti iš platesnės perspektyvos.
„Ėmė kilti klausimų apie gyvenimo būdo įtaką onkologinėmis ligomis sergančių pacientų sveikatai, pradėjau aktyviai domėtis ir ieškoti mokslinio pagrindimo apie gyvensenos įtaką onkologinių ligų prevencijai, gyvenimo kokybei ir gydymo rezultatams. Atsivėrė labai platus mokslinių tyrimų ir klinikinių pavyzdžių laukas“, – sakė ji ir pridūrė, jog būtent tai paskatino plėsti savo požiūrį ir gilinti žinias šioje srityje.
L. Paulauskienės teigimu, dalydamasi kaupiamomis žiniomis, natūraliai pradėjo sulaukti klausimų iš pacientų – kaip jie patys galėtų aktyviau prisidėti prie savo sveikatos ir ligų kontrolės.
„Gyvensena yra tas veiksnys, kuris lydi žmogų kiekvieną dieną, todėl natūraliai kyla klausimas, koks yra šių kasdienių pasirinkimų poveikis sveikatai ir kasdienei savijautai, ar tai gali būti reikšmingas asmeninis įrankis, įgalinantis patį asmenį aktyviai valdyti savo sveikatą“, – sakė ji.
Ieškodama sistemingo mokslinio pagrindo šiai sričiai gydytoja atrado gyvensenos medicinos magistrantūros studijas LSMU, į kurias atėjo jau aiškiai žinodama, kad nori praplėsti savo kompetencijas ir įgyti formalų išsilavinimą šioje srityje.
Pašnekovės teigimu, studijų laikotarpis buvo intensyvus ir reikalaujantis daug pastangų. Buvo momentų, kai studijų tempas kėlė nemažai iššūkių, reikėjo suderinti darbą, šeimą ir studijas, tačiau niekada nekilo abejonių, kad įdomu ir norisi būti.
„Šiandien turiu galimybę matyti šią studijų programą jau ir iš kitos perspektyvos – ne tik kaip buvusi studentė, bet ir kaip dėstytoja bei studijų programos komiteto narė. Kartu su komanda aktyviai rūpinamės programos turinio gyliu, profesionalumu, inovatyviomis pedagoginėmis strategijomis, aukšto lygio kompetencijų ugdymu, lanksčiu programos prieinamumu dirbantiesiems“, – sakė LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto lektorė.
Svarbi ir aiški profesinė misija
Pradžioje didžiausią dėmesį pašnekovė skyrė gyvensenos medicinos principų integravimui į onkologinių pacientų priežiūrą, tačiau ilgainiui ši veikla išsiplėtė – šiandien ji dirba su įvairiomis lėtinėmis ligomis sergančiais pacientais bei tais, kurie ieško sprendimų savo sveikatos kelyje.
„Gyvensenos medicina nėra orientuota tik į vieną ar kitą konkrečią ligą. Jos esmė – įveikti su gyvensena susijusių lėtinių ligų, būklių, simptomų priežastis. Gyvensenos medicinos intervencijos apima šešias sritis: mitybą, fizinį aktyvumą, streso valdymą, miego kokybės gerinimą, žalingų įpročių kontrolę, socialinių ryšių stiprinimą“, – teigė pašnekovė ir pridūrė, jog, koreguodami gyvensenos veiksnius, galime daryti poveikį labai plačiam sveikatos sutrikimų spektrui ir pasiekti kompleksinį poveikį paciento sveikatai.
L. Paulauskienė yra išsikėlusi profesinę misiją – prisidėti prie to, kad gyvensenos medicina būtų vis plačiau integruojama į sveikatos priežiūros sistemą ir taptų svarbia ir veikiančia lėtinių ligų prevencijos bei gydymo dalimi.
„Drąsinu visus, kurie svarsto apie gyvensenos medicinos studijas. Gyvensenos medicina gali ne tik pakeisti ar papildyti profesinį kelią, bet ir tapti praktiniu atspirties tašku, padedančiu kurti tvarius, mokslo įrodymais pagrįstus pokyčius. Lietuva yra unikali – gyvensenos medicinos specialisto profesija yra integruota į sveikatos priežiūros sistemą“, – akcentavo pašnekovė.
Jos teigimu, baigus studijas galima dirbti gyvensenos medicinos specialistu asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose, taikyti sveikatos tausojimo, profilaktikos ir ugdymo priemones.
Baigdama pokalbį pašnekovė linkėjo būsimiems studentams stiprinti profesinę drąsą, plėsti kompetencijas ir drauge nešti gyvensenos medicinos vėliavą, auginant integruotą požiūrį į lėtinių ligų valdymą ir pacientų sveikatos istorijas.
Išsamiau apie gyvensenos medicinos studijas: https://lsmu.lt/priemimas/magistranturos-studijos/gyvensenos-medicina/
